Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

"Sodra" informuoja

Nuo 2000-01-01 įsigaliojus LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui, visų įmonių, įstaigų bei organizacijų dirbantieji draudžiami nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimu. Vadovaujantis šiuo įstatymu, darbdaviai (draudėjai) privalo kas mėnesį mokėti nuo darbuotojų draudžiamųjų pajamų 0,3 proc. dydžio socialinio draudimo įmokas. Šiuo draudimu nėra draudžiami tik asmenys, kurie valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu, bei savarankiškai dirbantys asmenys (individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų nariai, ūkininkai, asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, advokatai ir kt.) Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos prarastas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Iš nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos socialiniam draudimui skirtų lėšų yra mokamos šios išmokos:

1. Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpa. Ji skiriama tuomet, kai apdraustieji dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda savo darbo pajamas. Ligos pašalpa mokama 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio nuo pirmos nedarbingumo dienos iki darbingumo atstatymo arba iki bus pripažintas invalidumas. Ligos pašalpa mokama pagal nedarbingumo pažymėjimą už kalendorines darbo dienas, taikant 5 dienų darbo savaitę.

2. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Ji mokama apdraustajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netekus iki 20 procentų darbingumo. Tokiu atveju jam išmokama 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Jeigu apdraustasis neteko daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Jeigu apdraustajam nustatytas neterminuotas nedarbingumas, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė nei jau minėtais atvejais. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių (skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš darbingumo netekimo nustatymą, pabaigos).

3. Netekto darbingumo periodinė kompensacija. Jeigu nustatoma, kad apdraustasis neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija (K), kuri apskaičiuojama pagal formulę K = 0,5 x d x k x D, kur d - darbingumo netekimo kofiecientas, t. y. vieneto dalimis išreikštas dydis, kuris apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš šimto, k - kompensavimo koeficientas, t. y. asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos, buvusio iki netenkant darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, santykis su nelaimingo atsitikimo ar susirgimo profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis, D - LR Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojusios netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo mėnesį. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį ir perskaičiuojama kiekvieną kartą, patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Jeigu Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija (VMSEK) iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas sumažėjo arba padidėjo, kompensacija jam atitinkamai perskaičiuojama pagal iš naujo nustatytą darbingumo netekimo koeficientą. Netekto darbingumo periodinė kompensacija skiriama ir mokama nuo teisės į ją atsiradimo dienos; jeigu asmuo kreipiasi praėjus 3 metams nuo teisės į šią kompensaciją atsiradimo dienos, ji skiriama ir mokama nuo kreipimosi dienos. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. Apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio, teisę į draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (t. y. sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie mokosi nustatytąja tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, - iki jiems sukaks 24 metai, tėvas arba motina ir kiti nedarbingi asmenys, kurie teismine tvarka pripažinti mirusiojo išlaikomais arba jo mirties dieną turėjusiais teisę gauti jo išlaikymą), bei mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) ne vėliau kaip per 10 mėnesių po jo mirties. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus apskaičiuojama kaip ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, laikant, kad netekta 100 procentų darbingumo. Apskaičiuotas kompensacijos dydis dalijamas iš vienetu padidinto asmenų, turinčių teisę ją gauti, skaičiaus, ir gautas dydis mokamas kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama ir mokama asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, nuo teisės į ją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dienos, jeigu ši išmoka dar nebuvo paskirta. Kai asmuo, turintis teisę į draudimo išmoką apdraustajam mirus, kreipiasi praėjus 12 mėnesių nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos, draudimo išmoka mokama nuo kreipimosi dienos. 4. Laidojimo pašalpa. Žuvusiojo šeimos nariams lygiomis dalimis taip pat yra išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe ar ištiko ūmi profesinė liga. Jeigu laidojimo pašalpos gavėjas yra vienas asmuo, jam išmokama viso dydžio laidojimo pašalpa. Jeigu pašalpos gavėjai yra 2 ir daugiau asmenų, išmoka dalijama iš visų gavėjų skaičiaus ir lygiomis dalimis išmokama kiekvienam gavėjui tenkanti dalis. Asmenys, turintys teisę į laidojimo pašalpą, į "Sodros" teritorinį skyrių turi kreiptis per 6 mėnesius nuo apdraustojo mirties dienos. Sprendimas dėl laidojimo pašalpos turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po kreipimosi termino pasibaigimo dienos. Jei per 6 mėnesius nuo apdraustojo mirties dienos nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į laidojimo pašalpą, nesikreipia dėl šios pašalpos skyrimo, ši pašalpa skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką. Atkreipiame dėmesį į tai, kad ne visais atvejais, atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga, yra mokama draudimo išmoka. Tai priklauso nuo to, ar nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga yra pripažįstami draudiminiu įvykiu. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos pripažįstami draudiminiais įvykiais, kai jie įvyko: 1. darbo vietoje, kurioje apdraustasis dirba arba privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas; 2. darbo laiku rengiant arba tvarkant darbo vietą arba darbo vietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus; 3. darbo vietoje pertraukos pailsėti ir pavalgyti (pietų pertraukos) metu; 4. papildomų, specialių pertraukų metu apdraustajam esant darbo vietoje, įmonės (įstaigos) patalpose ar jos teritorijoje; 5. dirbant kitą darbdavio nustatyta tvarka pavestą darbą, susijusį su darbinių pareigų bei funkcijų vykdymu; 6. atliekant teisės aktų nustatytas pareigas ar darbdavio pavedimu vykdant visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės (įstaigos) veikla, kai už tai mokamas darbo užmokestis; 7. profesinių mokyklų moksleiviams, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentams, kai jie dirba profesinio mokymo įstaigoje ar įmonėje mokymo (praktikos) metu ir kai jiems už darbą mokamas darbo užmokestis; 8. darbo biržų siųstiems persikvalifikuoti asmenims, kai jie persikvalifikavimo metu dirba įmonėse arba atlieka viešuosius darbus ir už darbą jiems mokamas darbo užmokestis (jei su šiais asmenimis nėra sudarytos darbo sutartys); 9. dirbant asmenims, esantiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, kai už darbą jiems mokamas darbo užmokestis; 10. dirbant asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, kai už darbą jiems mokamas darbo užmokestis; 11. darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos; tarp darbovietės ir ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojas paprastai gauna užmokestį už darbą (kai darbo užmokestis mokamas atitinkamoje darbdavio nustatytoje vietoje); tarp darbovietės ir vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu (darbo dienos metu). Draudiminiais įvykiais nepripažįstami tokie nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko : 1. dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu; 2. nukentėjusiam darant tyčinę nusikalstamą veiką (remiantis teisėsaugos institucijų išvada); 3. nukentėjusiam savavališkai (be darbdavio žinios) atliekant darbą ne darbdavio naudai; 4. nukentėjusiam sąmoningai siekiant, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas (remiantis teisėsaugos institucijų ir (ar) komisijos tyrimo išvada); 5. dėl bendrojo susirgimo. Nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas draudiminiais įvykiais pripažįsta VSDFV teritorinis skyrius, užregistravęs draudėju įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje dirba (dirbo) nukentėjusysis. VSDFV teritoriniam skyriui kartu su prašymu turi būti pristatyti šie dokumentai: pasas arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nedarbingumo pažymėjimas arba VMSEK pažyma (išrašas) apie tai, kiek netekta darbingumo (procentais) bei draudiminį įvykį galintys patvirtinti dokumentai (draudiminio įvykio tyrimo aktai (formos N-1, N-2); teismo sprendimai; nukentėjusiojo ir liudininkų (jeigu jų yra) paaiškinimų kopijos; darbo grafiko kopija; nukentėjusių pareiginės instrukcijos, darbo sutarties kopija ir kt.). Apdraustojo mirties atveju, taip pat turi būti pateiktas apdraustojo mirties liudijimas, santuokos liudijimas, jeigu dėl išmokos kreipiasi žuvusiojo sutuoktinis; žuvusiojo vaikų (įvaikių) gimimo liudijimai; mokymosi įstaigų pažymos, jei žuvusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, mokosi; žuvusiojo gimimo liudijimas, jeigu dėl išmokos kreipiasi žuvusiojo tėvas arba motina. Smulkesnę informaciją apie išmokų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skyrimą ir mokėjimą teikia: VSDFV Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja ir vyriausieji specialistai adresu Taikos pr. 28, 5 aukštas, Klaipėda, tel. 46 61 00, 46 61 02; Gargždų filialo išmokų skyriaus vedėja bei vyresnieji specialistai adresu Kvietinių g. 9a, kab. 201, 202, Gargždai, tel. 47 06 83.

VSDFV Klaipėdos skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Snieguolė Sankalaitė