Dėl žvejybos kvotų kreipėsi į ESTT

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2015 m. gegužės 11 d. posėdžio protokolo nuostatos, kuria tam tikriems ūkio subjektams buvo paskirstytos papildomos Baltijos jūroje žvejybos kvotos 2015 metams, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai UAB „Spika", AB „Senoji Baltija", UAB „Stekutis" ir UAB „Prekybos namai „Aistra" mano, jog šios žvejybos kvotos paskirstytos neteisėtai, o Komisijos 2015 m. gegužės 11 d. posėdžio protokolas šioje dalyje naikintinas.

Anot LVAT, pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą verslinę žvejybą jau vykdantiems ūkio subjektams sudaromos galimybės gauti žvejybos kvotas pateikus istorinius žuvų sugavimo rodiklius, o ūkio subjektai, kurie istorinių sugavimo rodiklių neturi arba kurių istoriniai rodikliai maži, negali pretenduoti į didesnę kvotų dalį, išskyrus tuos atvejus, kai istorinę dalį turintis ūkio subjektas perleidžia dalį savo individualios žvejybos galimybės. Nauji ūkio subjektai iš esmės žvejybos kvotą tegali gauti aukciono būdu. Taigi naujų ar mažas istorines dalis turinčių ūkio subjektų galimybės pretenduoti į žvejybos kvotas Baltijos jūroje yra reikšmingai apribotos.

Atsižvelgdamas į tai, LVAT konstatavo, kad šioje srityje veiklą vykdantys ūkio subjektai negali vienodomis sąlygomis varžytis dėl didesnio skiriamų kvotų skaičiaus.

LVAT nuomone, šioje byloje kilus Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo klausimams, būtina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą klausimu, ar 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnis ir 2 straipsnio 5 dalies c punktas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 20 straipsnius, aiškintini taip, kad valstybei narei naudojantis Reglamento 1380/2013 16 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta diskrecijos teise, draudžiama pasirinkti jai paskirtų žvejybos kvotų paskirstymo metodą, lemiantį nevienodas sąlygas šioje srityje veiklą vykdantiems ūkio subjektams varžytis dėl didesnio žvejybos galimybių kiekio, net jei toks metodas yra pagrįstas skaidriu ir objektyviu kriterijumi.