Dėvėtų drabužių verslas plečiasi

Rusai keičia įpročius

Padėvėtų drabužių vežėjai į Rusiją džiaugiasi, kad dėl kaimynėje šalyje jaučiamos krizės gyventojų įpročiai keičiasi. Dėvėtos tekstilės ir perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Dapšas teigia, kad dėvėtų drabužių eksportas į Rusiją tik didėja. Anksčiau pirmenybę teikdavę pigesniems naujiems drabužiams, gyventojai vis gausiau perka dėvėtus. Po kelerius metus trukusios aštrios konkurencijos su naujais, nebrangiais drabužiais dėvėti rūbai išsikovojo Rusijoje didesnę rinką.

Rusijos gyventojai neperka pigaus šlamšto. Vežami išrūšiuoti, aukščiausios ir vidutinės kategorijos drabužiai. Tokie pat paliekami ir Lietuvoje, iškeliauja į Lenkiją. Šių šalių vartotojai yra priskiriami aukščiausiai kategorijai.

Į Pakistaną, Afganistaną ir kitas Azijos šalis gabenami prastesnės kokybės ir kur kas pigesni drabužiai. Šių šalių rinka didžiulė.

Aukso gysla Afrikoje

Tikrą aukso gyslą dėvėtų rūbų prekeiviai rado Afrikos žemyne.

Afrikos rinka yra tiesiog nepasotinama. Europiečių labdarai dovanotus drabužius prekeiviai kruopščiai išrūšiuoja. Tai, kas netinka aukščiausios kategorijos vartotojams, supresuojama po 45-55 kilogramus ir laivais plukdoma į Afrikos šalis. Viskas bemat išgraibstoma turguose. Vežėjai afrikiečių perkamąja galia nesiskundžia. „Daugiau kaip 90 proc. afrikiečių rengiasi dėvėtais drabužiais“, - „Respublikai“ teigė E.Dapšas. Su Afrika dirbančių verslininkų kasmet daugėja. Gaunamas pelnas priklauso nuo kiekvienos įmonės gebėjimų. Svarbu, už kokią kainą ji sugeba dėvėtus drabužius nupirkti, kaip išrūšiuoja.

Padėvėtų drabužių daugiausiai surenkama Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Juos apsimoka vežti tik tuomet, jei per savaitę susidaro mažiausiai du sunkvežimiai. Transportuoti mažais kiekiais, nedideliais autobusiukais tiesiog neapsimokėtų.

Kas tinka sostinei, nedomina provincijos

Mūsų šalyje daugybė šeimų ir jaunų žmonių perka tik dėvėtus drabužius ir nėra jais nusivylę. Kiti tikina, kad geriau turėti mažiau, bet naujų rūbų. Kiekvienas laisvas spręsti, kur ieškoti aprangos, tačiau dažniausiai apsisprendimą nulemia šeimos finansinės galimybės.

Dėvėtų drabužių prekybos tinklo „Pasaulio drabužiai“ savininkas Albertas Palskis teigia, kad per ekonominę krizę vietinė dėvėtų drabužių rinka buvo susitraukusi apie 20 proc. Dabar pardavimas yra ūgtelėjęs maždaug 5 proc. ir jau kelinti metai stabilus.

Tai, ką perka Vilniaus gyventojai, visai nedomina mažesnių rajonų ir miestelių pirkėjų. „Rajonuose žmonės neperka brangesnių drabužių. 20 litų jau yra riba. Paklausiausi pigūs, todėl į parduotuves rajonuose tokius ir vežame“, -„Respublikai“ teigė A.Palskis.

Mažesniuose miestuose ir miesteliuose nuperkama vos 10 proc. kiek brangesnių, geros kokybės drabužių. Visai kita situacija yra sostinėje. Vilniuje parduodama net 40 proc. geros kokybės brangių drabužių iš antrų rankų. Tačiau apie 60 proc. vilniečių labai taupo, juos tenkina tik itin mažos kainos.

Zarasuose, kur nedarbo lygis yra vienas didžiausių šalyje, dėvėtų drabužių parduotuvę teko uždaryti. Kelis mėnesius ji neatnešė jokio pelno. Ignalinoje, Kupiškyje prekyba sėkmingesnė.

A.Palskis pastebi, kad konkurencija vietos rinkoje yra didžiulė. Drabužių pasiūla tokia didelė, kad atidaryti naujas parduotuves verslininkai nerizikuoja. Visos geriausios Vilniaus vietos, kur lankosi minios žmonių, jau užimtos.

Verslininkas teigia, kad dėvėti drabužiai labiausiai traukia jaunimą ir vidutinio amžiaus žmones. Senjorai perka nedaug. Įkandin maisto ir energetikos brangsta ir dėvėti drabužiai, todėl pirkėjai laukia nuolaidų.

A.Palskis prognozuoja, kad mūsų šalyje jau po 5 metų dėvėtų drabužių nebereikės, juos gali nurungti vis aktyviau į mūsų šalį ateinantys naujų pigių drabužių gamintojai.

Vietinę rinką pamiršo

Lietuvos gamintojų naujų drabužių parduotuvėse jau keliolika metų tik mažėja.

Aprangos ir tekstilės pramonės asociacijos generalinis direktorius Linas Lisiauskas teigia, kad šalies gamintojai eksportuoja net 85 proc. produkcijos, o kai kurios įmonės išveža ir 100 proc. gaminių.

Mūsų gamintojai dirba užsienio kompanijoms. Taip jiems patogiau, nereikia kurti ir pristatyti savo prekių ženklų. „Lietuvos gamintojai geba gerai gaminti, bet nemoka produkcijos parduoti“, - apgailestauja S.Lisiauskas.

Asociacijos vadovas teigia, kad jau matyti mėginimų pralaužti ledus, 10 gamintojų „Litexpo“ netrukus prasidėsiančioje Baltijos tekstilės ir odos parodoje jau pristatys gaminius ir savo prekių ženklus. Gamintojams atėjo metas persiorientuoti, gaminti ir savo šalies vartotojams.

S.Lisiauskas greitų pokyčių nežada, jų galime tikėtis nebent po 10-15 m., kai šalies gyventojų perkamoji galia pakils. Naujus, kokybiškus drabužius paprastai perka vidurinioji klasė. Lietuvoje šis sluoksnis yra labai sumažėjęs.

Asociacijos vadovas pripažįsta, kad dėvėtų drabužių parduotuvės, Gariūnai ir kitos turgavietės yra rimti pramonininkų varžovai. Esą reikėtų labiau reglamentuoti ir prižiūrėti dėvėtų drabužių rinką. „Reikalavimai naujiems drabužiams yra didžiuliai, o į padėvėtus, įvežamus iš kitų šalių, žiūrima pro pirštus“, - apgailestauja asociacijos vadovas.

Švara - pirkėjų reikalas

Dėvėtų drabužių pardavėjai privalo turėti drabužių dezinfekciją patvirtinančias pažymas. Jokia paslaptis, kad šalyse, kur 200 metų nesiautė maras, tokios pažymos išduodamos itin liberaliai.

Valstybinės ne maisto inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Naina teigia, kad jeigu yra atvežti nedezinfekuoti drabužiai, dezinfekciją verslininkai privalo atlikti Lietuvoje.

„Nesąžiningi verslininkai gali dezinfekuoti kilogramą drabužių, o su ta pačia pažyma parduoti 20 ar 200. Su tokiu nesąžiningumu kovojame, tikriname ir baudžiame. Nedezinfekuotų drabužių randame dažnai“, - teigia A.Naina.

Nusipirkus dėvėtą drabužį pirmiausia reikia jį išplauti. Dezinfekuojant sunaikinami virusai ir bakterijos, tačiau drabužiuose gali likti cheminių medžiagų likučių, jie lengvai pašalinami skalbiant aukštoje temperatūoje. Itin kruopščiai reikėtų išvalyti kitų nešiotą avalynę.

Dėvėtų drabužių parduotuvėse draudžiama prekiauti apatiniais drabužėliais kūdikiams, vaikiška avalyne ir minkštais žaislais.

Higienistai akcentuoja, kad jeigu drabužį vilkėjo niežais, grybeliais ar pedikulioze sergantis žmogus, o jūs jį velkatės neišplovę, rizika užsikrėsti nemaža. Tačiau po skalbimo bijoti nėra ko. Ligų sukėlėjai žūsta 60 laipsnių temperatūroje.