Dortmundo grožis iš pelenų: ar įmanoma Klaipėdoje?

Dortmundo grožis iš pelenų: ar įmanoma Klaipėdoje?

Ar įmanoma dykvietę paversti traukos centru? Vietoje seno fabriko sukurti klestinčią oazę? Arba įlieti gyvybės į Klaipėdos senamiestį?

Galbūt ir galima, jei tuo rimtai užsiimti ir protingai investuoti. Štai Vokietijoje sugebėta sukurti patrauklią vietą net ir buvusios plieno gamyklos teritorijoje.

Projektas „Phoenix See“ (Fenikso ežeras) įgyvendintas Dortmundo mieste, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Vos per 10 metų vietoje senos nebeveikiančios plieno gamyklos iškilo įspūdingas kvartalas su biurais, kavinėmis, gyvenamosiomis patalpomis, rekreacinėmis zonomis ir dirbtiniu ežeru.

Šiek tiek istorijos

Projekto pavadinimas simbolinis. Mitologijoje feniksas - tai paukštis, kuris susidegina ir pakyla naujam gyvenimui iš savo paties pelenų.

Iki 1929 m. Hörde buvo atskiras miestelis, vėliau jis buvo prijungtas prie Dortmundo, kuriame šiandien gyvena 586 tūkst. gyventojų, maždaug tiek pat, kiek Vilniuje.

Taip plieno gamykla atrodė 2001 metais.

Dar prieš industrializaciją čia tekėjo nedidelė Emšerio upė, aplink ją driekėsi pelkėta vietovė. Statant plieno gamyklą, teritorija buvo užpilta 10 metrų aukščio žemių sluoksniu, o upė nukreipta 3 km ilgio kanalu po žeme.

2000-aisiais sunkiosios industrijos era rajone baigėsi, plieno pramonė traukėsi, neatlaikiusi kinų konkurencijos. Gamyklą nuspręsta uždaryti.

Projekto kūrėjai nustatė griežtas sąlygas: pirmuosiuose pastatų aukštuose - kavinės, ledainės, parduotuvės, vaistinės ir pan., viduriniuose aukštuose - biurai, viršuje - gyvenamosios patalpos. Taip užtikrinta, kad gyvenimas virtų ne tik darbo metu, bet ir vakarais.

Savivaldybės darbuotojo idėja

Projekto „Phoenix See" vadovas Liudgeris Šurholzas (Ludger Schürholz) pasakojo, kad viskas vyko sklandžiai. Naujajai koncepcijai, kurią sumanė vienas savivaldybės darbuotojas, vienbalsiai pritarė ir miesto politikai, ir gyventojai.

Projekto vadovas Liudgeris Šurholzas.

96 hektarų teritorija pertvarkyta kardinaliai. Iškasta 2,8 mln. kubinių metrų žemės. Emšerio upė vėl iškelta į paviršių. Suformuotas 24 hektarų 3 metrų gylio dirbtinis ežeras, kurį maitina gruntiniai vandenys, sykiu išspręsta rajoną kamavusių potvynių problema.

Ežerą juosia 3,2 km ilgio takas, patogus pėstiesiems, bėgikams ir dviratininkams. Šiaurinėje ir pietinėje ežero pakrantėse iškilo įvairūs gyvenamieji ir komerciniai pastatai, suformuota infrastruktūra - viešosios erdvės, žaidimų aikštelės, žaliosios zonos.

Nors 1 kv. m kaina naujuose namuose siekė 3-4 tūkst. eurų, tačiau, pasak L. Šurholzo, šiandien jau viskas išparduota.

Ar įmanoma Klaipėdoje?

Sėkmingos industrinių teritorijų konversijos pavyzdžių turi ir uostamiestis. Pavyzdžiui, Klaipėdos "Akropolis" įsikūrė Klaipėdos namų statybos kombinato gamybinėse patalpose, "Kultūros fabrikas" šiandien veikia buvusio tabako fabriko pastate.

Tačiau galbūt verta naudotis kitų šalių patirtimi ir traukos centrus kurti šalia vandens? Juk ir investicijų reikėtų žymiai mažiau.

Jono kalnelis. Krantinės išbetonuotos, bet tuo viskas ir baigėsi. Gyvybės čia nedaug, išskyrus vieną dieną per metus - Jonines. Dariaus ŠOPARO nuotr.

Menkaverčiai pastatai šalia Jono kalnelio.

Nereikia būti vokiečiu, norint suprasti, kad miesto gyvenamąją aplinką labiausiai pagyvina vandens telkiniai. Vokiečiams teko kasti dirbtinį ežerą, o štai Klaipėdoje jau yra Dangės upė, Pilies uostas, Jono kalnelis. Jau neminint Kuršių marių, kurios sovietmečiu miesto teritorijoje buvo aklinai užtvertos, tačiau dabar atsirado laisvų erdvių.

Panašiai galvoja urbanistikos bei miesto planavimo specialistai, neseniai viešėję Klaipėdoje. Jie siūlo tobulinti erdvę palei upę - sukurti žaliąsias zonas, pastatyti pastatus, kuriuose įsikurtų kavinės, restoranai ir įvairios pramogos miestiečiams.

Visai šalia senamiesčio, nuo Jono kalnelio iki pat Mokyklos tilto, šalia Danės driekiasi apleistos teritorijos. Kodėl šioje zonoje nesukūrus kažko panašaus į "Phoenix" projektą?

Komentaras

"Lieka Dangė ir dirbtiniai vandens telkiniai"

Artūras ŠULCAS, Klaipėdos vicemeras

700 metų Klaipėda vystėsi kaip miestas tvirtovė ir jo gyventojams nebuvo jokių kliūčių lengvai prieiti tiek prie marių, tiek prie jūros. Sovietmečiu natūrali miesto raida buvo sutrikdyta ir vardan pramonės žmonėms buvo aklinai užtvertas priėjimas prie Kuršmarių, prie jūros prieiti buvo leidžiam tik ten, kur nedraudė sovietiniai pasieniečiai.

Po 1990 metų situacija praktiškai nepasikeitė, o šiandien valstybės remiamas stambusis kapitalas kėsinasi pasiglemžti Melnragę bei leisti ten šeimininkauti Kinijai.

Todėl miesto gyventojams belieka Dangės upė ir dirbtiniai vandens telkiniai. Klaipėdos strateginiuose planuose artimiausiu metu numatyta tvarkyti šios upės bei lokalių vandens telkinių aplinką, pritaikant ją rekreacijai. 7 km pėsčiųjų ir dviračių takas palei upę jau nutiestas. Jono kalneliopritaikymo rekreacijai techninis projektas rengiamas. Rengiami ir kitų telkinių pritaikymo poilsiui projektai.

"Planavimas upių baseinų lygmeniu pas mus pamirštas"

Linas POŠKA, kultūrologas

Straipsnyje jau yra atsakymas, kodėl vokiečių projektas pavyko: jis buvo brangus.

Kvartalo/gyvenvietės patrauklumas yra lemiamas ne tik architektūros ir gamtos grožio, tačiau ir kaimynystės. Brangus projektas reiškia, kad ten įsikels bent jau aukštesniosios vidurinės klasės šeimos.

Kaimynams tai reiškia: saugi ir rami aplinka, mažiau akustinės taršos, teisės pažeidimų.

Klaipėda turi visas galimybes plėstis Danės pakrantėse. Šiokia tokia kliūtis yra labai svyruojantis Danės debitas. Kompleksiškai mąstant, esamų dviejų Danės/Akmenos baseine esančių tvenkinių neužtenka. Dar vienas žemiau Eketės žiočių sulaikytų potvynių vandenį ir sumažintų nuotėkio svyravimus.

Tada būtų galima urbanistiškai įsisavinti Danės žemupio salpą. Dabar tai neatrodo realu, nes planavimas upių baseinų lygmeniu pas mus pamirštas. Man taip pat mielai atrodytų būstai ant vandens, gyvenamosios baržos.

Faktai ir skaičiai

  • Projektas "Phoenix see" kainavo 240 mln eurų, didžioji dalis jau atsipirko.
  • Iškasta 2.8 mln kubinių metrų grunto.
  • Ežerą juosia 3,2 km. pėsčiųjų ir dviračių takas.
  • Ežere draudžiama žvejoti - saugomos tam tikrų žuvų rūšys.
  • Plaukioti leidžiama tik jachtoms ir laiveliams su elektriniais varikliais.
  • Šalia esančiuose kotedžuose, individualiuose ir daugiabučiuose namuose iš viso yra maždaug 1000 gyvenamųjų patalpų.
Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder