„Tuo pačiu metu negalime tikėtis ir mažesnio alkoholio vartojimo, ir didesnių mokesčių biudžete iš akcizų. Juolab, kad Lietuvos patirtis visą laiką rodydavo tą pačią tendenciją: padidėjus tabako ar alkoholio akcizui, pajamos arba visai nepadidėdavo, arba padidėdavo labai neženkliai, nes tuo pačiu didėdavo šešėlinė ekonomika ir šių prekių kontrabanda“, - Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ sakė N. Mačiulis. Todėl, pasak jo, nereikėtų tikėtis, kad ir šįkart įvyktų kažkas stebuklingo.
Pasak N. Mačiulio, ieškant pinigų pensijų kompensavimui, reikėtų ne didinti akcizus, o perskirstyti biudžeto lėšas.
Gydytojo, Vilniaus savivaldybės tarybos nario Raimundo Aleknos teigimu, nuo Skandinavijos šalių reikėtų kopijuoti ne aukštas alkoholio kainas, bet vaikų ugdymo sistemą, kuri esą lemia mažiau į alkoholį linkstančius vaikus.
„Mes tikrai puikiai prisimename, kad alkoholis metai iš metų brango, bet vartojimas nesumažėjo ir kaip turėjome pacientų, vartojančių alkoholį, taip ir turime. Netgi kartais susidaro įspūdis, kad kuo brangesnis (alkoholis - red.), tuo daugiau jų (pacientų - red.) yra“, - Žinių radijo laidoje sakė R. Alekna.
Pasak jo, besikalbant su alkoholį vartojančiais pacientais iš kaimų, paaiškėja, kad jie vartoja kontrabandinį alkoholį, o apie jo kainas parduotuvėse apskritai esą nedaug težino.
„Jeigu norime, kad žmonės vartotų mažiau alkoholio, pirmiausia turime susimąstyti, ar iš tikro mūsų švietimo sistema yra teisingai orientuojama. Mūsų piliečiai užauga pasitikintys savimi tik tada, kai pavartoja alkoholio ar narkotikų“, - nurodė R. Alekna.
Gydytojo nuomone, reikėtų imtis prevencijos priemonių, pakeisiančių žmonių požiūrį į alkoholį ir į savo sveikatą, o ne didinti akcizus alkoholiui.
„Pas medikus ateina ugdymo ir švietimo įstaigų brokas, nes jei žmogus nuo mažumės buvo tinkamai orientuotas gyventi sveikai, tai ne tik pas psichiatrus, bet ir pas kitus specialistus - vidaus ligų - tie žmonės patenka gerokai vėliau“, - sakė R. Alekna.
Taip pat skaitykite
Nauji
Rašyti komentarą