Eksparlamentaro kritikos strėlės kelia abejonių.

Po Seimo rinkimų parlamentaro mandato netekęs krikščionis demokratas Jonas Šimėnas pastaruoju metu pradėjo aktyviai kritikuoti su naftos gavyba susijusius teisės aktus. Neatmetama tikimybė, kad naudodamasis tokiais metodais eksparlamentaras galbūt tikisi sukompromituoti dabartinį Lietuvos geologijos tarnybos vadovą, išstumti jį iš posto.

Prieštaravimai

Po 2000 metais įvykusių Seimo rinkimų J. Šimėnas dirbo laisvai samdomu konsultantu keliose įmonėse, visuomeninėse organizacijose. Pastaruoju metu keliose žiniasklaidos priemonėse vėl pasirodė eksparlamentaro, jau kaip naftos gavybos specialisto - Lietuvos geologų sąjungos pirmininko, komentarai.
Informuotų naftos gavybos ūkio specialistų manymu, sistemingai kritikuoti su naftos paieškomis ir gavyba susijusius rengiamus ir jau priimtus teisės aktus J. Šimėną gali būti paskatinęs noras tokiais metodais susikurti sau darbo vietą Geologijos tarnyboje.
"Ne vienam su naftos verslu susijusiam žmogui kilo klausimas, kodėl eksparlamentaras pradėjo kritikuoti įstatymus ne tada, kai jie buvo pradėti rengti, bet dabar, kai jie pradeda veikti, o naftos darbų priežiūrą perėmė Geologijos tarnyba", - sakė vienas iš specialistų.
Vienas pirmųjų J. Šimėno kritikos taikinių tapo dabar Seime svarstomas įstatymo projektas, parengtas pagal PHARE finansuotos komisijos rekomendacijas. Jame, siekiant skatinti naftos paiešką, siūloma telkiniuose, kurie bus atrasti ateityje, diferencijuoti mokesčius pagal telkinių dydį.
"Būdamas Seimo narys J. Šimėnas pats siūlė beveik tokią pačią įstatymo pataisą. Kai kurios jo siūlyto varianto nuostatos buvo dar palankesnės naftą išgaunančioms bendrovėms", - sakė pašnekovas.
Bent kiek įdėmiau naftos gavybos permainas sekantys žmonės lengvai pastebi ir kitus J. Šimėno prieštaravimus pačiam sau. Vienoje iš pastaruoju metu pasirodžiusių publikacijų J. Šimėnas susirūpinęs, kad valstybė neskatina naftos paieškų.
"Man nesuprantama, kodėl rūpinamasi tik esamų išteklių eksploatavimu, bet visiškai nesirūpinama naujų išteklių paieška", - sakė J.Šimėnas. Tuo tarpu kitame interviu jis kritikuoja minėtą Seime svarstomą įstatymų pataisą, kurioje numatytu lanksčiu mokesčių taikymu būtų skatinama naftos paieška.
Pasak specialistų, šiuo metu Lietuvoje galiojantis žemės išteklių mokestis yra vienas didžiausių - 20 proc. išgautos naftos vertės. Dar 9 proc. mokami valstybei kaip kompensacija už jos surastus telkinius (tokie yra visi šiuo metu eksploatuojami naftos telkiniai).
Rusijoje, kuri yra viena turtingiausių nafta šalių pasaulyje, žemės išteklių mokestis siekia tik 6 proc., Lenkijoje - 9 proc., Vokietijoje - 5 proc., Čekijoje - 10 proc.

Sąjungos vardu

Specialistų manymu, eksparlamentaro priekaištai galbūt nesulauktų didesnio dėmesio, tačiau išsakydamas juos J. Šimėnas kalba kaip Lietuvos geologų sąjungos (LGS) pirmininkas. Menkiau naftos gavybos ūkyje besigaudančiam žmogui dažnai didesnį įspūdį daro ne tai, kas sakoma, o kas sako.
Kai kurie LGS vadovai ir nariai, galvojantys priešingai nei J. Šimėnas, tarpusavyje piktinasi, kad jis, reikšdamas savo asmeninę nuomonę, naudojasi Geologų sąjungos vardu. Renkant eksparlamentarą LGS pirmininku, buvo priimtas nutarimas, kad daryti pareiškimus sąjungos vardu galima tik pritarus tarybos nariams. Tačiau J. Šimėnas savo pozicijos nėra derinęs su sąjungos taryba.

Interesai

Netmestina, kad už J. Šimėno žygių, pasisakant prieš tvarkomą pasenusią naftos gavybos teisinę bazę, stovi kiti su naftos gavyba susiję asmenys. Pastaruoju metu eksparlamentaras buvo ne kartą susitikęs su kai kuriais naftos gavybos įmonės "Minijos nafta" atstovais.
Vienas iš dabartinių "Minijos naftos" vadovų Igoris Šeštokas prieš kurį laiką pats nesėkmingai bandė tapti Geologijos tarnybos vadovu. Pradėjus tvarkyti Lietuvos naftos gavybą ir paiešką reglamentuojančią teisinę bazę, daugiausiai šalyje naftos išgaunanti "Minijos nafta" užėmė gana dviprasmišką ir įtartiną poziciją.
Danijos kompanijų, kurios yra "Minijos naftos" akcininkės, paskirti bendrovės vadovai yra ne kartą kreipęsi į Vyriausybę ir Ūkio ministeriją, ragindami mažinti mokesčius. Tačiau žiniasklaidai "Minijos nafta" pareiškė atsiribojanti nuo šio įstatymo projekto. Beje, "Minijos nafta" yra vienintelė Lietuvos įmonė, kurios vadovai iki šiol nesusitiko su naftos gavybos priežiūrą perėmusios Aplinkos ministerijos specialistais.
Pradėję vykdyti naujas funkcijas, valstybės atstovai buvo susitikę su visų kitų šalies naftos gavybos įmonių vadovais ir tikrino, kaip laikomasi įstatymų bei prisiimtų įsipareigojimų. Gavę Aplinkos ministerijos raštą, kuriame prašoma susitikti, "Minijos naftos" vadovai išreiškė nusistebėjimą dėl tokio pageidavimo ir pasiūlė susitikimą atidėti.

Būtinos permainos

Geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius tikina, kad jį stebina dabar išsakoma kritika. Vyriausybės patvirtinti ar Seime svarstomi teisės aktai pradėti rengti seniau ir visi suinteresuoti asmenys galėjo su jais susipažinti bei daryti pastabas anksčiau.
"Visada esu pasirengęs konstruktyviam dialogui. Tačiau į kritikus, kurie pasiryžę tik kritikuoti jau nuveiktus darbus, o ne prisidėti juos darant žiūriu gana skeptiškai", - teigia J. Mockevičius. Pasak jo, keista, kad iki dabartinių permainų sektoriaus valdyme niekam neužkliuvo ir niekas nekritikavo to, jog naftos paieška ir gavyba reglamentuojama dar 1992 metais Vyriausybės patvirtintomis laikinosiomis naftos paieškos ir gavybos taisyklėmis.
Ši tvarka jau senai morališkai paseno ir neatitiko ne tik Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos įstatymų bei realios padėties. Dabar, pasak Geologijos tarnybos vadovo, per trumpą laiką atliktas nemažas darbas, kuriant naujus naftos gavybos ir paieškos sektorių reglamentuojančius teisės aktus, kurie atitinka ES praktiką.
"Vien tai, kad netrukus galėsime vėl skelbti konkursus naftos paieškoms naujuose licenciniuose plotuose, yra didžiulis laimėjimas", - teigia J. Mockevičius.
Specialistų teigimu, dabar eksploatuojamuose telkiniuose nafta baigsis vėliausiai po kelerių metu. Todėl, nepradėjus aktyvesnių naftos paieškų darbų, greitai Lietuva netektų naftos gavybos verslo, o valstybės biudžetas - iš jo mokamų dešimčių milijonų litų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder