Elektroninis bilietas užkniso juodai

O kol kas ši sistema nervus nuolat gadina ne tik jiems, bet ir keleiviams.

Ne vienas atvejis

"Vakarų ekspresas" sulaukė klaipėdietės Almos Žymančienės skundo. Moteris pasakojo, kad jai spalį du kartus buvo nuskaitytas kartinis elektroninis bilietas, nors kortelėje tuo metu buvo ir galiojantis mėnesinis bilietas.

"Kodėl taip yra, ar ilgai taip bus, ar kas nors daroma, kad taip nebūtų? Ar negalvojama pakoreguoti programą, kuri automatiškai grąžintų pinigus į kortelę, jei bilietai buvo nuskaityti daugiau nei vieną kartą per minutę arba buvo nuskaityti kartiniai bilietai, kai yra mėnesio papildymas? Dabar transportininkų atsakymas - atvažiuokite, pinigus grąžinsime. Bet kelionė pas juos irgi kainuoja", - rašė moteris.

"Vakarų ekspresas" jau buvo rašęs apie panašų incidentą šių metų vasarį, kai dėl sistemos gedimo irgi buvo nuskaitomi kartiniai bilietai, nors kortelėse keleiviai turėjo galiojančius mėnesinius bilietus.

AUGA. Nepaisant visų sistemos trūkumų, augant keleivių srautui, auga ir elektroninių bilietų naudojimas. Šį spalį autobusais važiavo 1 029 162 "elektroniniai" keleiviai. Tai - rekordas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Interneto svarba

VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktorius Gintaras Neniškis pripažino, kad spalį buvo du sistemos gedimai.

"Elektroninio bilieto sistema yra paremta geru interneto ryšiu. Vienąkart nuo vidurnakčio iki 8.15 valandos buvo sutrikęs saugiausiu laikomas valstybinėms įstaigoms tiekiamas interneto ryšys. Dėl to autobusuose esančių komposterių nepasiekdavo informacija apie galiojančius mėnesinius bilietus. O informacija apie kartinius bilietus yra laikoma pačioje kortelėje, tad nesant ryšio jie ir nuskaitomi", - apie sistemos netobulumus sakė G. Neniškis.

Antras toks atvejis buvo dėl sugedusio serverio, bet ši problema, anot KKT vadovo, buvo išspręsta iki 6.30 val., tad daug nukentėjusiųjų esą neturėjo būti.

Be šių dviejų gedimų, šiemet dar buvo ir jau minėtasis vasario mėnesį. Tada anksti ryte sutriko ryšys dėl to, kad išvakarėse prie sistemos buvo prisijungę rangovai ir atliko kai kuriuos tobulinimo darbus. Gedimai buvo šalinami iki 11 val.

Tokių sistemos gedimų kartais pasitaiko ir pavieniuose autobusuose, tačiau tai, anot G. Neniškio, esą nutinka labai retai.

"Esame išvargę"

KKT vadovas neslepia, kad Europos Sąjungos remto elektroninio bilieto projektas, kuriam vadovavo Vilniaus savivaldybė, yra gana nevykęs.

"Viešųjų pirkimų metu buvo nupirktas pigus daiktas. Tai taip jis ir veikia. Ir patys esame išvargę nuo prasto serviso, ribotų galimybių. Intensyviai ieškome sprendimų, kad jau kitų metų birželį, kai baigsis projekte numatytas terminas, jau patys galėtume daryti kardinalius sprendimus. Iki tol tos įrangos judinti negalime. Didžiausia problema yra sistemos stabilumas ir autobusuose įrengti borto kompiuteriai bei skaitytuvai", - sakė KKT vadovas.

Jis pabrėžė, kad elektroninio bilieto sistema buvo pradėta diegti dar 2004-aisiais, kai net GPRS internetas praktiškai buvo naujiena, tad ši įranga esą jau yra ir moraliai pasenusi.

"Tada, 2004-aisiais, mes džiaugėmės, kad Vilnius sutiko ir Klaipėdą priimti į šį projektą, nes iš pradžių jis buvo numatytas vykdyti tik sostinėje ir Kaune. Klausė ir mūsų nuomonės dėl konkurso sąlygų, bet reikia pripažinti, kad tada tik toks supratimas apie tą elektroninį bilietą ir tebuvo. Uostamiestis dar prieš tai savarankiškai bandė ieškoti europinės paramos, bet buvo paaiškinta, kad pavienių miestų projektai nėra remiami. O kai susivienijo Vilnius su Kaunu ir dar priėmė mus, tai parama atsirado", - pasakojo G. Neniškis.

Savo ruožtu Valstybės kontrolė dar 2011-ųjų spalį pranešė nustačiusi, kad el. bilieto projektas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai.

"Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 milijono litų, iš šios sumos nenaudota įrangos už 2,9 milijono litų. Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 milijono", - tada aiškino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Klaipėdai išleista dalis siekia apie 2,7 mln. litų.

Anot kontrolierių, el. bilieto projekto įgyvendinimas nebuvo sklandus ir užtruko dėl įvairių priežasčių. Taip pat buvo vėluojama teisiškai reglamentuoti el. bilieto sistemas, šalyje nesuformuota viešojo transporto el. bilieto sistemų kūrimo ir plėtros politika. Šioje srityje pasigesta centrinės valdžios, savivaldybių, viešojo ir privataus sektoriaus glaudaus bendradarbiavimo.

Konstatuota, kad savivaldybės el. bilieto sistemas kūrė vadovaudamosi savo vizija ir europinių fondų paramos sutarties reikalavimais, tačiau nepakankamai kontroliavo, kaip siekiama galutinių rezultatų, kaip valdoma įranga, kitas informacinis turtas.

Nors el. bilieto sistemos turėjo leisti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose naudotis tuo pačiu bilietu, jos taip ir liko nesuderintos.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad uostamiesčio transportininkai kartu su savivaldybe dėl elektroninio bilieto sistemos defektų kovojo net teismuose. Kol kas pasiekta tik tiek, kad rangovai - Lietuvoje veikiančios UAB "Atea", lenkų "Sygnyt S.A." ir slovakų "Emtest a.s." konsorciumas - sureguliavo autobusų stotelėse įrengtas švieslentes, o autobusuose įrengti kasos aparatai ir toliau nespausdina bilietų.

Kodėl nekompensuoja?

G. Neniškis tvirtina, kad duomenys apie nuskaitytus bilietus yra archyvuojami, tad keleivis, įtaręs, jog tai buvo padaryta neteisėtai, visada gali keiptis į KKT ir jam bilietai bus grąžinti.

"Bet kokiu atveju žmonės dažniausiai žino, koks yra jų kartinių bilietų likutis, stebi ir informaciją, rodomą komposteryje. Užfiksavus, kad bilietai buvo neteisingai nuskaičiuoti, jiems bilietai arba pinigai visada grąžinami. Ateityje numatome įdiegti galimybę internetu pasitikrinti, kiek kortelėje yra kartinių bilietų. Tiesa, tai būtų ne tos minutės, o praėjusios dienos vakaro likutis, nes apie jį duomenis galima gauti tik autobusams baigus visus reisus", - sakė pokalbininkas.

Jis pabrėžė, kad elektroniniai bilietai jau ir taip yra savotiška kompensacija keleiviams, nes už popierinius reikia mokėti 20 centų brangiau. Tad papildomų kompensacijų dėl sistemos gedimų nukentėjusiems keleiviams esą nėra galimybės skirti.

Žinia, praėjusią savaitę jau buvo pranešta, kad miesto politikams bus siūloma dar padidinti kainos "žirkles" tarp popierinio ir elektroninio bilieto (popierinius siūloma branginti 20 centų), nes šiuo metu vienam parduotam elektroniniam kartiniam bilietui tenka trys popieriniai, kurių sistemos aptarnavimas yra brangesnis. Elektroninių bilietų naudojimą siekiama paskatinti ir dėl to, kad jie leidžia tiksliau matyti faktinius keleivių srautus maršrutuose ir stotelėse.

Nepaisant visų minėtų sistemos trūkumų, augant keleivių srautui (per devynis šių metų mėnesius miesto autobusais pervežta 3,5 proc., arba 912 tūkst., keleivių daugiau ir šiemet žadama pasiekti naują rekordą) auga ir elektroninių bilietų naudojimas. Šį spalį autobusais važiavo 1 029 162 "elektroniniai" keleiviai. Tai - rekordas.