Eurui aukosime ir Lietuvos auksą

Okupantams neatidavė

Lietuvos banko Pinigų muziejuje saugoma 1992 m. fotografija, kurioje šalia Lietuvos aukso luitų įsiamžinę tuometis Lietuvos banko vadovas Vilius Baldišis ir Prancūzijos centrinio banko valdytojas Žakas de Larozjeras (Jacques de Larosiere). Tais metais Prancūzija sugrąžino Nepriklausomybę išsikovojusiai Lietuvai daugiau kaip 50 metų saugotą auksą - 2246,5 kg.

Tai buvo tie patys aukso luitai, kuriuos Lietuvos bankas 1935 m. buvo padėjęs į Prancūzijos centrinį banką. Prancūzai nesutiko atiduoti Lietuvos aukso Sovietų Sąjungos centriniam bankui, o nuo vokiečių okupantų išgelbėjo išplukdę jį kartu su savo aukso atsargomis į Dakarą. Vėliau auksas buvo slepiamas Karibų jūroje esančioje Martinikos saloje.

Iš viso 1940 m. vasarą, iki sovietų okupacijos, Lietuvos bankas penkiose užsienio valstybėse saugojo 9593,4 kg aukso. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, jo atsargas Lietuvai sugrąžino ne tik Prancūzija, bet ir Didžioji Britanija (2946,9 kg). Tarptautinių atsiskaitymų bankas grąžino 569,8 kg aukso, o 62,2 kg perėmė kompensuoti nuostoliams, kuriuos patyrė okupantams įšaldžius jo sąskaitas Lietuvos banke.

JAV saugotas auksas okupacijos metais buvo panaudotas nepriklausomos Lietuvos diplomatinės tarnybos emigracijoje veiklai finansuoti.

Švedija vienintelė pakluso sovietų valdžios reikalavimams ir 1,27 t Lietuvos aukso atidavė Maskvai. Švedijos Vyriausybė Lietuvai už tai kompensavo 21,1 mln. Vokietijos markių.

Ir saugo, ir investuoja

Visas Lietuvos auksas nuo 1992 m. saugomas Anglijos centriniame banke. Per daugiau nei 20 metų jis į šalį nesugrąžintas dėl saugumo.

Kaip „Respublikai“ sakė Lietuvos banko bankininkystės tarnybos direktorius Mindaugas Vaičiulis, karti XX a. Lietuvos istorinė patirtis parodė, kad laikyti taurųjį metalą saugiausia Londone.

„Anglijos centriniame banke auksą laiko ne vienos šalies valstybinės institucijos (centriniai bankai, valstybiniai turto fondai) ir kiti aukso rinkos dalyviai. Banko patikimumas nekelia abejonių. Be to, jis yra vienas iš pasaulinių aukso rinkos centrų, kuriame saugant auksą atsiranda galimybė jį investuoti“, - aiškino M.Vaičiulis.

Paklaustas, kada Lietuvos banko atstovai paskutinį kartą matė Londone laikomas valstybės aukso atsargas, M.Vaičiulis patikino, kad auksas saugomas atskiroje sąskaitoje, yra fiziškai atskirtas nuo kitų klientų aukso.

„Lietuvos banko aukso kiekį patvirtina saugojimo sąskaitų išrašai. Be to, patvirtinimas, kad auksas laikomas Anglijos centriniame banke, yra tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip pakankamas sudarant aukso investavimo sandorius“, - teigė jis.

Duoklė eurui

2013 m. pabaigoje Lietuvos banko aukso atsargų vertė buvo 563,98 mln. litų ir sudarė mažiau nei 3 proc. oficialių užsienio atsargų (didžioji dalis iš daugiau kaip 19 mlrd. litų atsargų yra eurais).

Pasak M.Vaičiulio, litą pakeitus euru Lietuvos banko užsienio atsargos išliks ne mažiau svarbios kaip ir iki šiol, kai jos užtikrina lito stabilumą ir centrinio banko nepriklausomumą.

Tiesa, Lietuvai tapus euro zonos nare, apie 4-5 proc. Lietuvos banko atsargų teks pervesti į ECB užsienio atsargas. 15 proc. iš maždaug 250 mln. eurų (863,2 mln. litų) Lietuvos banko įnašo sumos turėtų sudaryti auksas. Skaičiuojant 2013 m. pabaigos kainomis, Lietuvai tektų atiduoti ECB beveik 23 proc. turimų aukso atsargų - daugiau kaip 1,3 t.

„Antroje šių metų pusėje po ES Tarybos sprendimo dėl Lietuvos stojimo į euro zoną Lietuvos bankas apsispręs, ar ECB pervesti dalį turimo aukso, ar reikiamą kiekį nusipirkti papildomai. Tikslus kiekis priklausys nuo aukso kainos rinkoje 2014 m. pabaigoje, - sakė M.Vaičiulis. - Nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, pervestos atsargos bus laikomos Lietuvos banko investicija ir bus valdomos kartu su mūsų banko pasirinktu vienu iš euro zonos centrinių bankų“.

Duoda naudą valstybei

Likusias Lietuvos užsienio atsargas, taip pat ir auksą, Lietuvos bankas ir toliau valdys savarankiškai, kaip iki šiol, o didžioji dalis uždirbto pelno teks valstybės iždui.

„Aukso kaina nuolat svyruoja. Nors pernai ji sumažėjo, tačiau, pavyzdžiui, vertinant pastarojo dešimtmečio pokyčius, auksas pabrango, - teigė M.Vaičiulis. - Lyginant su aukso atsargų verte, jo saugojimas kainuoja nedaug. Auksas yra investuojamas konservatyviai ir tik tada, kai tam yra palankios sąlygos rinkoje“.

Investuodamas sukauptas tarptautines atsargas, Lietuvos bankas nuo 1994 m. pervedė į valstybės biudžetą daugiau kaip 1,6 mlrd. litų pelno. Vien iš aukso atsargų investavimo iki 2012 m. buvo uždirbta apie 130 mln. litų.

Valdemaras KATKUS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, 1991-1992 m. delegacijos susigrąžinant Lietuvos auksą vadovas:

Kai rūpinomės tarpukario Lietuvos aukso atsargų susigrąžinimu iš užsienio valstybių, susitikime pas Didžiosios Britanijos premjerą buvo klausiama, norime jas atsiimti pinigais ar natūra. Tuo metu mes turėjome vienareikšmį argumentą - tik natūra, nes mums tas auksas nėra tik brangusis metalas, tai yra palikimas, sukauptas anos Lietuvos, mūsų valstybės tęstinumo simbolis.

Dabar Lietuva, stodama į euro zoną, turi pervesti 5 proc. nuo 19,1 mlrd. užsienio rezervų į ECB, ir yra standartinis reikalavimas visoms valstybėms, kad 15 proc. rezervo būtų auksu. Jeigu Lietuva aukso atsargų neturėtų, privalėtų atitinkamą kiekį nupirkti.

Šiuo metu aukso kainos kritusios ir pirkti būtų logiška. Skolintis šiam pirkiniui nereikės. Lietuvos bankas galės parduoti dalį savo turimų obligacijų ar kitų finansinių įsipareigojimų ir už gautas lėšas nupirkti aukso. Tiesiog balanse kažkoks finansinis turtas išnyktų, o aukso apskaitinių vienetų skaičius padidėtų. Jeigu kada nors reikėtų euro zoną išardyti, tikėtina, kad tas į ECB suneštas turtas būtų pasidalijamas lygiai tokiomis pačiomis proporcijomis.