Legali ir nelegali turgavietės
Klaipėdos rajono Derceklių kaime toje pačioje gatvėje veikia dvi turgavietės – „Dituvos turgus“, administruojamas rajono savivaldybės 2010 m. skelbtą konkursą laimėjusios UAB „Tilžės turgus“. Čia prekiaujama ūkininkų užaugintomis daržovėmis, vaisiais, uogomis, pieno ir mėsos produktais. Šalimais esančiame privačiame žemės ūkio paskirties sklype veikiantis vadinamasis Dituvos blusų turgus, kuriame vyksta prekyba dėvėtais drabužiais, sendaikčiais ir kitokiomis pramoninėmis prekėmis.
Abiejų turgaviečių klientai – greta esančios didžiausios Vakarų Lietuvoje Dituvos sodininkų bendrijos gyventojai. Bendrijoje yra apie 6000 narių, kurių „sodų“ sklypuose stovi anaiptol ne kuklučiai sodininkų nameliai, skirti įrankiams susidėti. Daugelyje sklypų suręsti dideli ir ištaigingi namai. Tad ši sodininkų bendrija tapo didžiausia gyvenviete rajone po rajono centro Gargždų.
Legali turgavietė uždaroma
„Dituvos turguje“ yra įrengtos dengtos prekybos vietos, yra tualetai, vanduo, išbetonuotas grindinys, įrengtas apšvietimas, suteikta galimybė prekybininkams prisijungti prie elektros tinklo. Tam turgavietę administruojanti įmonė „Tilžės turgus“ investavo 100 tūkst. litų.
Ši bendrovė taip pat rūpinasi nuomojamos teritorijos valymu, jos apsauga, nuolat išveža šiukšles, kontroliuoja prekybininkus, kad jų parduodami produktai atitiktų Lietuvoje galiojančias higienos ir sanitarijos normas, o prekeiviai turėtų visus reikalingus leidimus. „Tilžės turgus“ už turgavietės teritorijos nuomą rajono biudžetui sumoka 10 tūkst. litų per metus. Dar beveik 4 tūkst. litų kiekvieną mėnesį siekia turgavietės administravimo kaštai.
Tačiau dėl klientų stygiaus ši turgavietė žiemą neveiks. „Šaltuoju metų laiku mes nesurenkame net 500 litų per mėnesį. Tačiau ilgiau dirbti nuostolingai neketiname, todėl iki pavasario planuojame sustabdyti veiklą“, - sakė „Tilžės turgaus“ direktorė Vitalija Avižienienė.
Prekyba tarp naminių gyvulių
Tačiau greta, paprasčiausioje ganykloje veikiančio Dituvos blusų turgaus, kuris priklauso verslininko Vidmanto Viederio šeimai, savininkų panašūs rūpesčiai nekamuoja. Oficialios turgavietės statuso neturinčio „Blusturgio“ savininkai neturi beveik jokių išlaidų. Kadangi prekiaujama privačiame sklype, tai jokių pajamų iš tokios veiklos neturi ir rajono biudžetas. Nepaisant to, Klaipėdos rajono politikai ramiai reaguoja į šią situaciją.
Teritorija, kur prekiaujama daugiausiai dėvėtais drabužiais, neaptverta, nesužymėtos prekybos vietos, nėra jokių prekystalių, teritorija neapšviesta. Palijus lauke telkšo balos, patižusi pieva tampa neišbrendamu purvynu. Netoliese ganosi ir čia pat gamtinius reikalus atlieka naminiai gyvuliai.
Tik rugsėjo mėnesį šioje ganykloje buvo pastatytos šiukšlių dėžės, atvežtas biotualetas. Tačiau apie lietaus kanalizaciją, vandentiekį tenka tik pasvajoti. Todėl naudotų prekių pirkėjai mielai palieka savo automobilius „Dituvos turgaus“ teritorijoje ir voromis traukia į „blusturgį“.
Įdomiausia, kad toje ganykloje prekiaujantys verslininkai verslo liudijimus gauna prekybai „Dituvos turguje“. Tačiau prisidengdami legalia turgaviete veiklą vykdo nelegalioje pievoje.
Šį privatų sklypą administruoja UAB Dituvos blusų turgus, kuriam vadovauja tas pats V. Viederis.
Daugelis rajono gyventojų įsitikinę, kad verslininkas jaučiasi nebaudžiamas tik todėl, kad galbūt turi tvirtą užnugarį – Seimo narį P. Gražulį. Todėl V. Viederis nelinkęs leistis į jokias derybas ir bet kokį pasiūlymą pagerinti sąlygas smulkiesiems prekybininkams ir pirkėjams vadina reketu.
Giminystę neigia
Seimo narys P. Gražulis kategoriškai neigia jo adresu metamus įtarimus, esą V. Viederis ar jo žmona yra giminaičiai. „Jis man toks pat giminaitis, kaip ir jūs ar bet kuris kitas Lietuvos pilietis. V. Viederiui, kai jis kreipėsi į mane pagalbos, padėjau ne tik aš, bet ir kitas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, dar vienas kitas. Mes visi rūpinomės tais reikalais, važiavome į Gargždus, vaikščiojome ir į Ūkio ministeriją. Jei į tą turgelį susirenka tūkstančiai pardavėjų, dešimtys tūkstančių pirkėjų, tai jis yra reikalingas. Negi norite jį uždrausti? Norite, kad visi šie žmonės išvažiuotų į Ispaniją pomidorų skinti?“ – sau įprasta maniera bendravo Seimo narys.
Teigiama, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją leidimą organizuoti prekybą buvo suteikusi laikinai, jau praėjusio sunkmečio metu.
Seimo nariai, padėję garsiausiai šaukiančiam asmeniui, nesusimąstė, kad sudarę galimybę pelnytis iš prekybos ganykloje, iškreipė rinką. Politikų neglumina, kad legaliai veikusi ir mokesčius mokėjusi turgavietė bus uždaryta, o be jokių leidimų veikianti ir jokių mokesčių nemokanti ganykla toliau neš pajams jos savininkams.
Atakuoja kontrolieriai
„Tilžės turgaus“ direktorė V. Avižienienė piktinasi sudarytomis nelygiomis sąlygomis: „Mūsų oficialią turgavietę tikrina įvairios kontroliuojančios tarnybos. Per pirmąjį pusantro mėnesio, kai tik pradėjome veikti, mus tikrino net 22 kartus! Manau, kad tai rekordas. O kiek kartų ir kas tikrina UAB Dituvos blusų turgus? Spėju, kad niekas, nes ten prekyba vyksta privačiame sklype, neturinčiame turgavietės statuso. Todėl ir valstybės institucijų atstovams ši pieva visiškai neįdomi Mes visiškai nenorime, kad būtų likviduotas „blusturgis“ Tegu jis veikia. Tačiau tokiomis pat sąlygomis, kaip ir mes. Juk nevienodų ir nekonkurencingų sąlygų buvimas komercinės veiklos subjektams pažeidžia Konkurencijos įstatymą. Ko gero, šiuo atveju turėtų susidomėti ir Konkurencijos tarnyba šiuo atveju“.
Situacija, kad greta oficialios ir mokesčius mokančios prekyvietės veikia ir neaiškaus statuso prekybos pieva, stebina ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkę Zitą Sorokienę. Ji tvirtino studijuosianti teisės aktus, reglamentuojančius prekybą naudotomis prekėmis. „Mums neaišku, kokiais dokumentais remiantis ten vyksta prekyba. Šiuo metu galiojančiose, ūkio ministro įsakymu patvirtintose, Mažmeninės prekybos taisyklės yra aiškiai parašyta, kad „Mažmeninė prekyba naudotomis prekėmis leidžiama tik prekyvietėse ir specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose) parduotuvėse”. Ta pieva Klaipėdos rajone neatitinka nė vieno iš minėtų apibūdinimų“, - stebėjosi Z. Sorokienė.
Užsakymo nr. 143599
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą