Grynas oras - tik popieriuose

Statybos

Sparčiai atsinaujinančios Klaipėdos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis seniai viršija normas. Atkurti švarą mėginama įvairiais būdais, tačiau kovoje už švarų miesto orą vis dar nugali dulkės.

Uostamiestyje kylant naujiems pastatams ir ištisiems gyvenamiesiems rajonams, šalia gyvenantys klaipėdiečiai dažnai vos beįžiūri, kas vyksta už lango, pro dulkių sluoksniu padengtą stiklą.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios inspektorės Ninos Gendvilienės teigimu, skundų iš miestelėnų sulaukiama labai retai.

Gamtosaugininkai mano, kad tokia situacija susiklostė dėl informacijos stokos ir statybų darbo kultūros nepaisymo. Tačiau statybininkai akcentuoja, kad statybos ir remontas - tai šiek tiek švelniau už gaisrą, tad tikėtis sterilumo čia beviltiška.

Taisyklės tobulinamos

Oficialioji šio klausimo dalis puikiai sutvarkyta - pagal Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisykles bei Klaipėdos miesto oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimo programą, statybininkai turi rūpintis, kad gyventojų nepasiektų dulkės. Tad turi būti drėkinamas plotas, kuriame vyksta darbai, naudojamos specialios uždangos bei siurbliai.

Anot N. Gendvilienės, esama planų uždrausti statybininkams triukšmingai triūsti pasibaigus darbo valandomis bei savaitgaliais. Šis projektas jau buvo aptartas miesto Taryboje. Jis grąžintas taisyti dėl juridinių reikalavimų neatitikimo, ir, pašnekovės teigimu, draudimas turėtų įsigalioti ateinantį rudenį.

N. Gendvilienės teigimu, pavieniais atvejais, kai Savivaldybės administracijos specialistams teko patikrinti gyventojų skundus ir patiems pasižiūrėti, kas vyksta statybvietėse, jokių pažeidimų nepasitaikė. Bausmės, numatomos už taisyklių pažeidimus, varijuoja nuo įspėjimo iki 2 000 litų baudos.

Klastingos dulkės

Ilgą laiką gamtosaugos institucijose dirbusi klaipėdietė Dalia Žukienė mano, jog skundų yra nedaug ne dėl puikiai besitvarkančių statybininkų. "Žmonės paprasčiausiai nežino, kur kreiptis", - sakė ji.

Pašnekovė, šiuo metu pirmininkaujanti nevyriausybinei organizacijai "Žalia banga", sakė, jog situacija, kai iki pamatų išardomi seni pastatai, o jų vietoje kyla nauji, statomi naudojant įvairiausias statybines medžiagas, tikrai negerina oro, kuriuo kvėpuojame. Juolab kad Klaipėdos vėjai itin palankūs teršalų sklaidai.

Didžiausia problema, anot gamtosaugininkės, - tai darbo kultūros normų nepaisymas. Darbų vadovai ne visuomet sukontroliuoja darbininkus, o šie neįvykdo visų papildomų tvarkos reikalavimų.

Tai patvirtino ir šiuo metu vykstančių statybų adresu Taikos pr. 4a rangovo - bendrovės "Orgstatyba" - direktorius Algimantas Narijauskas. "Žmogiškasis faktorius čia išties veikia. Kaip įmanydami kovojame su aplaidumu", - sakė jis.

"Tuo metu valdininkai kratosi jiems priskirtos pareigos kontroliuoti taisyklių vykdymą. O be kontrolės bet kuri taisyklė bus niekinė", - sakė D. Žukienė.

Susidarius tokiai situacijai kyla grėsmė žmonių sveikatai, akcentavo pašnekovė. Tokio veiksnio, kaip užterštas oras, efektas išryškėja tik praėjus laikui. Tačiau iš pirmo žvilgsnio nepastebimas poveikis sukelia skaudžias pasekmes.

Aplinkos ministerijos pateikiamais Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 50 proc. sumažinus oro taršą, visuomenės sveikatos būklė žymiai pasikeistų: gyventojų amžius pailgėtų 3-5 metais, sergamumas ir mirtingumas sumažėtų 3-5 proc., o sergamumas, pavyzdžiui, vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis - 20-30 proc.

Priekaištai - tik bendrovėms

UAB "Orgstatyba" direktoriaus A. Narijausko teigimu, tvarkos palaikymo požiūriu netoli senojo turgaus augantis daugiaaukštis yra sudėtingas objektas, mat miesto centre nuolat zuja žmonės, o arti statinio nepatogu atvažiuoti. Palaikant oro švarą, pašnekovo teigimu, čia naudojamos ir uždangos, ir siurbliai, ir laistymas.

"Tačiau statyba, kaip ir gydymas, yra nemalonus procesas. Grožio vardan reikia pakentėti", - sakė A. Narijauskas.

Anot UAB "Selkos statyba", šiuo metu statančios gyvenamuosius kvartalus Tauralaukyje, direktoriaus Tomo Domarko, pagrindinis jų naudojamas kovos su oro tarša būdas - statybvietės ploto laistymas vandeniu.

Be to, bendrovės vadovo teigimu, "Selkos statyba" išlygina sunkvežimių ratų išraustas duobes ir nustato minimalius terminus, per kuriuos naujieji kvartalai išklojami asfaltu. Specialių dulkių surinktuvų bendrovė nenaudoja - tai esą per brangu.

Pašnekovo teigimu, iš pačios aplinkos matyti, ar pakankamai dėmesio skiriama jai gražinti ir švarinti.

"Kol kas akivaizdu, kad visiškai idealių sąlygų pasiekti neįmanoma. Tačiau mes darome tai, ką galime", - kalbėjo T. Domarkas.

Beje, direktorius pastebėjo, kad daugiausia priekaištų pažeriama būtent stambioms bendrovėms, kurios iš karto stato po keliasdešimt namų.

"Neteko girdėti, kad tokių skundų sulauktų privačiai statomų individualių namų savininkai. Nors, sakykim, sodų bendrijoje tuo pačiu metu taip pat auga ne vienas naujas pastatas", - sakė pašnekovas.

Valerija LEBEDEVA