Į nekilnojamąjį turtą investuoja paskutinius litus
Į nekilnojamąjį turtą investuoja paskutinius litus

Šių metų balandį, Registrų centro duomenimis, Lietuvoje net penktadaliu daugiau nupirkta nekilnojamojo turto nei kovą. Tačiau gegužę prekyba krito: visoje Lietuvoje praėjusį mėnesį pirkimo sandoriais įsigyta per 9 tūkst. nekilnojamojo turto objektų - apie 27 proc. mažiau nei balandį.

Ekonomistas, profesorius Algis Šileika nekilnojamojo turto bumą sieja su bendru ekonomikos atsigavimu.

„Kitas dalykas, žmonės investuoja į nekilnojamąjį turtą dėl artėjančio euro įvedimo, nes mano, kad tokia investicija bus saugi, kadangi niekas negali garantuoti, kad įvedus eurą nekilnojamasis turtas nebrangs, - sakė profesorius. - Natūralu, gyventojai nenori, kad jų santaupos nuvertėtų.“

Pasak A.Šileikos, nekilnojamojo turto pirkimo svyravimas šimtu procentų nesusijęs vien su artėjančiu euro įvedimu.

„Žmonės paprastai planuoja nekilnojamąjį turtą pirkti anksti pavasarį, taigi pirkimo pakilimas balandį ir kritimas gegužę tik rodo, kad dauguma norėjusių investuoti tai jau padarė anksčiau“, - sakė jis.

Ekonomistas tikino, kad didesnio nekilnojamojo turto pirkimo galima tikėtis artėjantį rudenį, kai gyventojai bus po vasaros poilsio ir tie, kurie vis dar dvejojo, investuoti ar ne, galutinai apsispręs, juo labiau kad euro įvedimas bus ne už kalnų.

Pasigirdo kalbų, kad pirkti nekilnojamąjį turtą skuba tie, kurie turi neapskaitytų grynųjų pinigų - esą taip nori nuslėpti pajamas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas Darius Buta „Vakaro žinioms“ teigė, kad pirkti nekilnojamąjį turtą už juodus pinigus - tas pat, kas parodyti Mokesčių inspekcijai, kad tu juos turi.

„Jei turi grynaisiais po lova paslėpęs, VMI inspektorius nežino, kad jie ten, o jei įsigyji būstą, kuris yra registruojamas, VMI gauna informaciją iš notarų, įvairių registrų, tuomet bet kada gali pradėti kontrolės procedūras ir teks įrodinėti, kad nesi praturtėjęs neteisėtai“, - sakė jis.

Aiškinantis šešėlio mastą individualių gyvenamųjų namų statybų sektoriuje, VMI dėmesio sulaukė faktas, kad būstus gyventojai įsigyja arba statosi iš lėšų, kurių neuždirbo, kitaip tariant, šios lėšos yra neaiškios kilmės.

„Pasistatę tokius šešėlinius namus gyventojai jų neskuba registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškodama šių pastatų VMI išnaudojo visas įmanomas priemones, - pasakojo D.Buta. - Tyrimų metu būstų savininkai bando VMI pasiaiškinti, iš kokių lėšų įsigijo būstą - inspektoriai užversti paskolų rašteliais, kuriuose nurodoma, kad būstui lėšų gavo iš kitų gyventojų - tėvų, vaikų ar draugų, kurių dauguma šiuos pinigus yra uždirbę užsienyje. Paskolų rašteliais ar dovanų sutartimis šiuo metu bandoma pagrįsti net 4,8 mln. litų įsigyto nekilnojamojo turto.“

D.Buta akcentavo, jog pastebėta tendencija, kad gyventojai vis dažniau įsigytą turtą bando pagrįsti užsienyje uždirbtomis pajamomis.

Kad tai būtų patvirtinta ar paneigta, VMI šiuo metu užsienio šalių mokesčių administratoriams yra išsiuntusi paklausimus dėl mūsų piliečių ten galimai uždirbtų pajamų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Sidebar placeholder