Imigrantai moko išgyvenimo su lietuvišku atlyginimu: "Gyvenkit automobilyje"

Atrodytų, kas juos čia vilioja, jei patys lietuviai skundžiasi sunkiai išgyvenantys iš lietuviškų atlyginimų? Sklando gandai, kad iš buvusių Sovietų sąjungos respublikų į Lietuvos uostamiestį atvykstantys dirbti žmonės tiesiog gyvena kiek kitaip. Pavyzdžiui, vieną butą nuomojasi visas būrys imigrantų, valgo tik makaronus ar kruopas, tad ir būtinosios išlaidos nėra tokios didelės.

Be to, kai kurie vietiniai darbdaviai net suteikia imigrantams galimybę nemokamai gyventi bendrabutyje ar išnuomotame name. Tolimųjų reisų vairuotojams dar paprasčiau - kone visas jų gyvenimas verda automobilyje.

Susitaupyti nepavyksta

Visgi lietuviškos duonos jau 4,5 metų ragaujantis ukrainietis Vladimiras Sidarčiukas (Vladimir Sidarčiuk) atviras - sutaupyti jam nieko nepavyksta. Bet džiaugiasi bent tuo, kad iš lietuviško atlyginimo pavyksta išlaikyti Ukrainoje likusią gyventi šeimą - žmoną ir du mažamečius vaikus.

"Dabar kaip tik ruošiuosi skristi namo pas šeimą, turėsiu mėnesį atostogų. Ką veiksiu per atostogas? Gal namus šiek tiek paremontuosiu. Ne, tiek neuždirbu, kad galėtume su šeima per atostogas vykti pailsėti kur nors į šiltus kraštus. Jei atvirai - iš viso nieko nepavyksta sutaupyti", - kraudamasis lagaminą pasakojo 28-erių Vladimiras.

Gyvendamas Ukrainoje jis dirbo vairuotoju, tad ir atvykęs uždarbiauti į Klaipėdą įsidarbino panašioje sferoje. Skirtumas tik tas, kad gimtojoje šalyje dirbo taksistu, o Lietuvoje dirba tolimųjų reisų vairuotoju.

"Suprantama, kad į Lietuvą mane priviliojo didesnis atlyginimas. Pavyzdžiui, Ukrainoje dirbdamas tą patį darbą uždirbčiau iki 500 eurų, o Lietuvoje gaunu dvigubai daugiau", - pasakojo vyras.

Kas mėnesį daugiau nei pusę uždarbio jis siunčia Ukrainoje, Chmelnickio srityje, esančiame kaimelyje likusiai šeimai, mat žmona kol kas niekur nedirba, prižiūri 5 ir 2 metų vaikus.

"Man pačiam daug pinigų nereikia. Beveik visą laiką praleidžiu vilkike. Dabar reise išbuvau 114 dienų. Kai grįžtu į Klaipėdą, apsistoju nebrangiame viešbutyje. Už naktį moku tik 7 eurus. Dažniausiai miegu tik vieną naktį, susitvarkau formalumus, ir vėl išvažiuoju", - kasdienybės detalėmis dalijosi ukrainietis.

Vyras, nors ir retai būna mieste, sakė labai pamėgęs Klaipėdą ir jos žmones.

"Man čia viskas patinka. O kainos? Kainos kaip ir visur. Ir Vokietijoje, ir toje pačioje Ukrainoje - panašios", - sakė Vladimiras.

Tiesa, vyras neslėpė visgi pradėjęs žvalgytis didesnio uždarbio. Esą girdėjęs, kad ir Vokietijoje esančios kompanijos jau ieško ukrainiečių.

"Juk sakoma, kad žuvis ieško, kur giliau, o žmogus, - kur geriau. Manau, kad Vokietijoje atlyginimai kur kas didesni", - minėjo ukrainietis.

Kasmet vis daugiau

Pastaraisiais metais dirbti į Lietuvą atvyksta vis daugiau buvusių Sovietų Sąjungos respublikų gyventojų. Ši tendencija ypač juntama Klaipėdoje, kur darbo leidimų užsieniečiams skaičius kasmet sparčiai auga.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo Egidijaus Palevičiaus duomenimis, praėjusiais metais dėl leidimo dirbti uostamiestyje į Darbo biržą kreipėsi 3 061 užsienietis. 2015 metais tokių kreipimųsi buvo 1 776, 2014-aisiais - 1 083, o, pavyzdžiui, 2010 metais - vos 301.

E. Palevičiaus žiniomis, net 70 proc. prašančiųjų leidimo dirbti Klaipėdoje - Ukrainos piliečiai, dar 13 proc. - baltarusiai, 10 proc. - Moldovos, 4 proc. - Rusijos piliečiai. Atvykstančių iš kitų šalių skaičiai ženkliai mažesni. Pavyzdžiui, kinai sudaro tik vieną procentą. Ir pernai, ir užpernai šalių, iš kurių į Klaipėdą atvyko darbuotojai, trejetukas buvo toks pat.

"Kaip matote, norinčių dirbti užsieniečių skaičius sparčiai auga. Lygiai taip pat daugėja ir tokių darbuotojų ieškančių įmonių skaičius. 2014 metais užsieniečių darbuotojų ieškojo 57 įmonės, 2015 m. - 89, o pernai jau 139 įmonės", - tendencijas vardijo E. Palevičius.

Tiesa, nuo šių metų sausio buvo supaprastintas aukštos kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimas. Dabar Lietuvos darbo birža pusmečiui patvirtina profesijų sąrašą, kurioms nereikia iš Darbo biržos gauti specialaus leidimo dirbti, pakanka Migracijos skyriuje gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

"Tikimasi, kad dabar darbdaviams bus mažiau biurokratijos. Šį pusmetį leidimų nereikia tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojams, suvirintojams, siuvėjams ir laivų korpusų montuotojams - tų profesijų, kurias dažniausiai ir renkasi užsieniečiai, atstovams. Tiesa, patvirtinus šias naujoves, Darbo birža nebemato realaus atvykstančiųjų dirbti skaičiaus. Į mus šiemet kreipiasi leidimų tik tų profesijų, kurios nepateko į sąrašą, atstovai. Bet neseniai bendravau su migracijos atstovais, teko girdėti, kad Klaipėdos regione šiuo metu dirba maždaug 7 tūkstančiai užsieniečių", - pasakojo E. Palevičius.

Dažniausiai užsieniečiai Klaipėdos regione renkasi tolimųjų reisų vairuotojų duoną. Pernai šį darbą pageidavo dirbti 2 190 atvykėlių. Nemažai norinčiųjų dirbti suvirintojais ir laivų korpusų surinkėjais. Yra ir tokių, kurie dirba statybų sektoriuje, virėjais.

"Be abejo, pas mus atlyginimai yra gerokai didesni nei toje pačioje Ukrainoje, kitaip žmonės čia nevažiuotų. Manau, kad atlyginimai skiriasi mažiausiai du kartus. Kadangi mūsų piliečiai emigruoja į Norvegiją, Švediją, Angliją, tad tas tuščias vietas turi kas nors užimti. Bet užsieniečių įdarbinimas - jau paskutinis žingsnis, iki tol ir mes, ir darbdaviai dedame visas pastangas, kad darbo vieta atitektų mūsų šalies piliečiui", - pasakojo Darbo biržos atstovas.

REALYBĖ. Lietuviškos duonos jau 4,5 metų ragaujantis ukrainietis Vladimiras Sidarčiukas atviras - sutaupyti jam nieko nepavyksta. Asmeninio albumo nuotr.

Anot ekspertų, vidutinė alga Ukrainoje "į rankas" siekia maždaug 250 eurų, Lietuvoje - apie 660 eurų.

Pasak E. Palevičiaus, kiek yra tekę tikrinti įmones, nė karto nebuvo nustatyta, kad darbdaviai Lietuvoje užsieniečiams mokėtų mažesnį atlyginimą nei lietuviams.

Išganymas

"Tiesiog neturime kitos išeities - labai stinga vairuotojų. Senoji karta nueina, o jaunimas nelabai nori rinktis tokio darbo, nes jis nėra lengvas. Gal šiek tiek ir skiriasi iš užsienio į Klaipėdą atvykusių dirbti vairuotojų mentalitetas, bet darbą jie atlieka taip pat gerai, kaip ir mūsų tautiečiai", - svarstė bendrovės "Agrologistika" garažo viršininkas Audrius.

Šioje bendrovėje maždaug pusė vilkikų vairuotojų atvykę iš kitų šalių, ir kasmet jų reikia vis daugiau.

Bendrovės "Baltijos transporto sistemos" vadovas Olegas Anuškevičius (Oleg Anuškevič) pasakojo, kad vilkikų vairuotojų užsienio rinkose ieško nuo 2014-ųjų. Pastaruoju metu šį darbą "Baltijos transporto sistemose" dirba beveik vieni emigrantai. O. Anuškevičiaus duomenimis, lietuviai šioje bendrovėje dirba tik administracinį darbą.

"Daugiausiai mūsų darbuotojų - iš Ukrainos ir Moldovos. Ar skiriasi vietiniai vairuotojai ir užsieniečiai? Didžiausias skirtumas tas, kad vietinių tiesiog nėra. Tad atvykėliai mums - tikras išganymas. Be to, ukrainiečiams mūsų atlyginimai atrodo labai geri ir jie stengiasi dirbti atsakingai, o lietuviai pripratę prie tokių sumų, tad jiems viskas jau kitaip atrodo", - pasakojo O. Anuškevičius.

Pasak jo, bendrovė netgi nuomoja namą, kuriame gali trumpam apsistoti iš ilgų reisų grįžę vairuotojai.

"Žinoma, jie ten ilgai nebūna, tik kol dokumentus susitvarko. Galima sakyti, jie gyvena mašinoje", - užsieniečių gyvenimo ypatumais Lietuvoje dalijosi įmonės vadovas.

"Visaverčiai darbuotojai"

AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės personalo direktorė Ala Minkevičienė taip pat pasakojo, kad užsieniečiai samdomi ne iš gero gyvenimo.

"Atsižvelgdami į situaciją darbo rinkoje, esame priversti dairytis stingančių profesijų atstovų - suvirintojų ir laivų korpusų surinkėjų - svetur. Prieš keletą metų dirbančių pagal darbo sutartį turėjome vos kelis užsieniečius, o dabar visoje įmonių grupėje jų turime 7 procentus. Daugiausia mums reikiamų specialistų įdarbiname iš Ukrainos, kadangi šioje šalyje gyvavo nemažai įmonių, atitinkančių mūsų specifiką. Įdarbiname aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kuriais džiaugiasi ir vertina mūsų gamybinių įmonių specialistai. Kai kurie iš jų dirba jau daugybę metų, tačiau nemaža dalis atvyksta tik metams dvejiems", - pasakojo A. Minkevičienė.

Ji pabrėžė, kad užsieniečiai - visaverčiai darbuotojai ir dirba pagal darbo sutartis. Be to, jiems suteikiamas gyvenamasis plotas.

"Kaip tik šiais metais užbaigėme mūsų bendrabučio remontą. Pasak pačių užsieniečių, darbo ir gyvenimo sąlygos pas mus geros. Jie netgi geriau jaučiasi darbuodamiesi Lietuvoje nei kaimyninėse ES valstybėse", - teigė personalo vadovė.

Stringa vizų išdavimas

Darbuotojų trūkumas - ne vienintelė problema, su kuria susiduria AB Vakarų laivų gamykla. Nors Vyriausybė pastaraisiais metais ėmėsi priemonių, kad palengvintų darbo imigrantų atvykimą, šalies verslininkai turbūt įdarbintų dar daugiau užsieniečių, jeigu juos atsivežti į šalį būtų paprasčiau.

"Pastaruoju metu patiriame sunkumų įdarbindami trečiųjų šalių piliečius. Kadangi norinčiųjų atvykti į Lietuvą darbuotis srautas yra ženkliai padidėjęs, pateikus dokumentus vizai D gauti laukiama ilgiau, nei tai numatoma teisės aktuose. Būsimieji darbuotojai nenusiteikę ilgai laukti vizos, todėl pradeda dairytis galimybių kitose šalyse. Tai kelia susirūpinimą ir apsunkina darbą, nes tenka iš naujo ieškoti tinkamų kandidatų. Stringa ir leidimų laikinai gyventi išdavimas, tenka ilgiau laukti sprendimų. Ši problema iškelta Migracijos departamente. Žinome, kad susijusios valstybinės institucijos stengiasi išspręsti susidariusią situaciją. Tikimės, kad artimiausiu laiku procesai paspartės", - kalbėjo A. Minkevičienė.

Leidimo dirbti uostamiestyje prašiusių užsieniečių (ne iš ES šalių) skaičius

Leidimą gavusių užsieniečių pasiskirstymas 2016 m.