Praėjusį mėnesį laikinų apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti turtu ypač pagausėjo tarp statybos, nekilnojamo turto (NT), prekybos, apgyvendinimo bei maitinimo įmonių. Tuo tarpu elektros, dujų ir vandens tiekimo, žemės ūkio sektoriuje turto areštų sumažėjo.
„Kadangi turto areštų rodiklisnesiliovė augęs net ir paskutinį vasaros mėnesį, tikėtina, kad artėjant žiemai jį iliustruojanti kreivė ir toliau kils aukštyn. Šiais metais areštuoto turto suma plečiasi sparčiau nei prieš metus - per aštuonis mėnesius buvo įšaldyta verslo turto, prilygstančio1,8mlrd. Lt, kai pernai tuo pačiu metu ši riba siekė 1,4mlrd. Lt“, – teigia Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Rugpjūčio mėnesį didžiausia dalis – daugiau nei 70 proc. – visų įregistruotų turto areštų teko statybos ir nekilnojamo turto, prekybos, pramonės ir transporto bendrovėms.
Daugiausiai įmonių turto areštų praėjusį mėnesį įregistruota Vilniaus (43 proc.), Kauno (19 proc.) ir Klaipėdos (13 proc.) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (1 proc.), Utenos (3 proc.) ir Alytaus (3 proc.) apskrityse.
Tuo tarpu per šių metų sausį – rugpjūtį įregistruotų turto areštų padaugėjo iki 8037, kai prieš metus jų buvo užregistruota 7948.
Nuo metų pradžios laikinų apribojimųvaldyti, naudotis ar disponuoti turtuypač pagausėjo maitinimo įstaigoms bei elektros, vandens ir dujų tiekimo bendrovėms. Palyginimui, praėjusias metais areštuoto turto areštų ypač padaugėjostatybos ir NT sektoriuose.
Išregistruotų turto areštų praėjusį mėnesį užfiksuota 780 – jų per mėnesį sumažėjo 121.
Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Turto areštu siekiama užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą