Praėjusią savaitę visa tai ir daugiau buvo aptarta Klaipėdos savivaldybėje vykusiame susitikime "Pasaulio Lietuva: neišnaudotos bendradarbiavimo su Vokietija galimybės".
Koziris - tiesioginės investicijos
Lietuvoje vokiečiai pagal tiesioginių investicijų dydį užima trečiąją vietą - nuo nepriklausomybės šalyje yra investuota daugiau nei milijardas eurų. Daugiausiai investicijų sulaukė finansinė ir draudimo veikla.
Pasak Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvoje vadovės Audronės Gurinskienės, iš Vokietijos į mūsų šalį daugiausiai importuojama mašinų, jų detalių, chemijos produktų, maisto, gėrimų ir plastiko. O štai į Vokietiją iš Lietuvos daugiausiai eksportuojama baldų, medienos, maisto, mašinų, chemijos.
"Vokiečiams mūsų regionas dar nėra taip gerai žinomas. Lietuvos stiprybė pramonėje yra labai ryški. Man visada smagu bendraujant su latviais ir estais pasigirti, kad turime ne tik Vilnių. Mūsų potencialas yra smulkios ir vidutinės vokiečių kompanijos, kuriomis ir remiasi visas vokiečių verslas Lietuvoje", - sakė A. Gurinskienė.
Šiuo metu Lietuvoje yra 266 vokiečių įmonės. Jos sukūrė 15 tūkstančių darbo vietų. Klaipėdos regione yra 30 įmonių iš Vokietijos.
2014-2020 m. prioritetinės Lietuvos eksporto rinkos šalys - Švedija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ukraina, JAV, Kinija, Izraelis, Japonija.
Svarbu ne ūgis, o smūgis
A. Gurinskienės teigimu, nors Lietuva yra maža, ji pakankamai ryški, o ypač - technologijų srityje.
"Daugeliu dalykų vokiečiai į mus žiūri su pavydu - taksi užsisakome telefonu, mokame už automobilio pastatymą telefonu. Viešasis sektorius juda į priekį. Delegacijoms iš Vokietijos tikrai turime ką papasakoti. Lietuva turi geresnį internetą, geriau veikia interneto bankininkystė. Taip pat daugiau žmonių moka daugiau nei dvi užsienio kalbas", - tikino Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvoje vadovė.
Tačiau yra sričių, kur Lietuvai reikėtų pasitempti, pavyzdžiui, - aukštojo mokslo ir profesinio mokymo srityse. A. Gurinskienė įsitikinusi, jog tai yra šalies skaudulys, kadangi šiuo metu Lietuvoje diplomai yra nepelnytai nuvertinti.
Jai pritarė Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys, kuris pirštu bedė į Švietimo ministeriją.
"Bandėme daryti įvairių žingsnių, bet atsimušėme į korumpuočiausią Lietuvos ministeriją - Švietimo ministeriją. Ji gyvena savo debesyse ir sistemose. Nežiūrint negatyviai, reikia viešinimo - galimybių. Reikia stiprinti vokiečių kalbos dėstymą, galbūt žiūrėti į ją kaip į antrąją kalbą. Vokiečių šeimos turi puikių galimybių atvykti į Klaipėdą, nes yra vokiečių mokyklų. Kultūrinė terpė ir istorinio konteksto terpė yra patogios", - sakė A. Baublys.
Pasak jo, kol kas aktualiausia problema - susisiekimas. Jis esamą Palangos oro uosto skrydžių situaciją pavadino "numarinimu", esą "prieš 20 metų krypčių buvo kur kas daugiau". Tačiau A. Baublys pozityviai vertina regiono siekį padėtį taisyti.
Stengsis dėl Klaipėdos
Seimo narys Žygimantas Pavilionis neabejoja, kad santykiuose su Vokietija ypač daug potencialo turi Klaipėda. Jo teigimu, Vokietijos verslas veržiasi į Lietuvą. Tačiau pinigai sustoja ties Kaunu ir Vilniumi, kurie jau dabar yra pripildyti investicijų. Dėl šios priežasties Klaipėda ir Šiauliai tapo regioninėmis dilemomis.
"Viena didžiausių problemų Lietuvos ir Vokietijos santykiuose yra energetika. Darome viską, kad Vokietija atkreiptų dėmesį į mūsų projektus ir juos pradėtų remti. Vokiečių kalba Klaipėdoje žinoma labiau nei Vilniuje ar Kaune. Padarysime viską, kad galbūt Vokietijos užsienio reikalų ministras atvyktų į Klaipėdą. Kartu prisistatytume Vokietijai", - sakė Lietuvos-Vokietijos forumo iniciatorius Ž. Pavilionis.
Pasak jo, pasaulyje vyrauja lobizmas, kadangi daug šalių konkuruoja dėl dėmesio. Dėl to uostamiestis turi įdėti daug pastangų, kad atsidurtų "ekranuose" ir sulauktų dar daugiau investicijų.
"Vokiečiai mato tris sritis, kur esame stiprūs - biotechnologija, informacinės technologijos ir lazeriai. Tačiau kur nėra proto, ten nėra ir pinigų. Vokiečiai čia gali investuoti, bet mes privalome partnerystę įgyvendinti. Kai kurioms įmonėms jau dabar trūksta darbuotojų. Ieškoma mokyklų, kur būtų galima profesiškai paruošti specialistų. Jeigu pavyktų partnerystę užmegzti su Klaipėdos universitetu, su geromis, stipriomis mokyklomis, tai būtų tik į naudą", - pridėjo Seimo narys.
Regionams reikia daugiau laisvės
Artūras Šulcas, Klaipėdos vicemeras
Kodėl Klaipėdos savivaldybė neįsteigia mokyklos, kuri galėtų paruošti darbuotojų? Reikia suprasti, kad savivaldybės gali padaryti tik tai, ką leidžia įstatymai. Jeigu parašyta, kad negali steigti amatų mokyklos, vadinasi, negali. Man gaila, kad šimtmečio idėjoje nebuvo pasiūlyta savarankiškumo. Kuo daugiau laisvės reikia, ką darė Turkija kadaise. Ir ten ekonomika pakilo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą