Pelno mokesčio tarifo padidinimas ir daugybė kitų mokesčių pakeitimų 2008 metų gruodžio mėnesį sugadino Lietuvos, kaip kuriančios stabilią ir patrauklią mokesčių sistemą, įvaizdį, teigia asociacija "Investors’ Forum".
Pasigirdus kalboms, kad
prezidentė turėtų vetuoti naujas Pelno mokesčio įstatymo pataisas, šios asociacijos nariai teigia, kad sumažintas pelno mokestis leis Lietuvos verslui konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis ir pritraukti daugiau užsienio investicijų.
"Investors’ Forum" teigimu, mokesčių pakeitimai sugadino Lietuvos, kaip holdingams tinkamos jurisdikcijos, įvaizdį, kuris buvo sėkmingai kuriamas. Dėl tos priežasties jau "prijaukintas" lietuviškas kapitalas pradėjo kelti sparnus ir ieškoti palankesnių jurisdikcijų holdingo bendrovėms, iš to išlošia su Lietuva dėl tiesioginių užsienio investicijų konkuruojančios Vidurio ir Rytų Europos valstybės.
"Lietuva tapo nepatraukli ir kaip pabaltijinių struktūrų (tarptautinių kompanijų regioninių biurų) centras, nors iki 2009 m. pradžios buvo patraukliausia iš Baltijos valstybių", - rašoma "Investors’ Forum" pranešime.
Investuotojų asociacijos teigimu, dalyvavimo išimties apribojimai išmokamiems dividendams, kurie buvo įvesti nuo šių metų pradžios, o dabar priimamu Pelno mokesčio įstatymu yra panaikinti, prieštaravo Europos Tarybos pagrindinių-antrinių bendrovių direktyvai ir bet kokiu atveju turi būti naikinami ir geriau tai padaryti savarankišku sprendimu, nelaukiant, kol šį pažeidimą nurodys ES institucijos, o Lietuva vėl susilauks nepageidaujamo dėmesio.
Pagal Pasaulio banko 2009 m. "Doing Business" studiją, Lietuva buvo vienintelė valstybė pasaulyje, padidinusi pelno mokesčio tarifą (apie tai rašė ir "The Economist"), o tai aiškiai prieštaravo pastarąjį dešimtmetį vyraujančioms pelno mokesčio mažinimo tendencijoms EBPO šalyse. Krizės metu dauguma valstybių didino PVM tarifus, tačiau pelno mokesčio tarifo nekėlė, o kaip tik pradėjo taikyti įvairias šio mokesčio lengvatas.
"Lietuva susiduria su didžiuliu iššūkiu - augančiu nedarbu ir didėjančia migracija iš Lietuvos. Šiuos žmones sulaikyti gali tik kuriamos naujos darbo vietos bei išlaikomos esančios darbo vietos, kurios garantuoja pajamas tiek valstybės, tiek "Sodros" biudžetui iš surinktų gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų.
Todėl kitų metų pagrindiniu Lietuvos tikslu turi tapti investicijų pritraukimas siekiant sukurti daugiau darbo vietų. Palanki pelno mokesčio sistema turi tam pasitarnauti. Pelno mokesčio tarifas mums leis konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis dėl naujų įmonių steigimo, regioninių valdymo/holdingo įmonių steigimo", - teigiama "Investors’ Forum" pranešime.
Pasak Lietuvoje veikiančių investuotojų, būdama sudėtingiausioje ekonominėje padėtyje iš Baltijos šalių Latvija išlaikė 15 proc. pelno mokesčio tarifą, estai išsaugojo savo unikalią sistemą. Lietuva su 20 proc. tarifu tapo mažiausiai patraukli.
Investuotojai taip pat teigia, kad naujajame Pelno mokesčio įstatymo projekte numatyta galimybė verslui perleisti nuostolius tarp grupės įmonių nesudarys sąlygų mokesčių vengimui ar nemokėjimui.
Nuostata dėl mokestinių nuostolių perkėlimo grindžiama ES pamatiniu steigimosi laisvės principu. Šis principas numato, kad šalys narės neturėtų sukurti apmokestinimo taisyklių, verčiančių verslą steigtis kitomis formomis nei verslui racionaliai palanku. Nuostolių perleidimas tarp grupės įmonių leidžia įgyvendinti šį principą, nes tuomet verslui nebereikia dirbtinai sujungti skirtingų veiklų į vieną juridinį asmenį tik dėl mokestinių priežasčių.
Dabar pagal Pelno mokesčio įstatymą jau yra galimybė perkelti nuostolius tarp grupės įmonių, sujungiant šias įmones. Taigi jei būtų siekiama vien mokesčių naudos, jau ir dabar būtų galima sujungti visas grupės įmones į vieną ir padengti pelnus ankstesnių metų (ne tik nuo 2010 m.) nuostoliais.
"Tačiau verslo rizikos ir valdymo tikslais yra patogiau atskirus verslus turėti atskirose įmonėse. Taigi naujos nuostatos tik palengvina nuostolių perkėlimą, kai nenorima verslų sujungti", - sako investuotojai.
Pelno mokesčio įstatymas numato pakankamus apribojimus dėl konsolidavimo - leidžiamas tik ES valstybių narių įmonių nuostolių konsolidavimas ir tik jei kitoje valstybėje narėje negalima tų nuostolių perkelti. Tokius nuostolių perkėlimo apribojimus tarp valstybių narių savo praktikoje taiko ir Europos Teisingumo Teismas.
"ES valstybių narių mokesčių administratoriai glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, todėl nebus galimybių piktnaudžiauti šiomis nuostatomis. Šie pakeitimai nesudarys sąlygų mokesčių vengimui ar nemokėjimui", - rašoma "Investors’ Forum" pranešime.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą