Didžiausia Lietuvoje keleivių pervežimo įmonė "Kautra" informavo Konkurencijos tarybą apie ketinimus įsigyti kitą didelę keleivių pervežimo bendrovę Tolimojo keleivinio transporto kompaniją (TOKS).
"Šitas sandoris manęs nenustebino, nes "Kautra" jau seniai norėjo įsigyti TOKS. Tai pagrįstas interesas, bendrovės veža toje pačioje teritorijoje esančiais maršrutais. Taip pat abi kompanijos turi ir didelį tarptautinių maršrutų tinklą", - teigė KlAP direktorė Jelizaveta Daugininkienė.
Jos nuomone, įsigijusi TOKS, realu, kad "Kautra" pirmiausiai imsis optimizuoti abiejų bendrovių šiandien operuojamus reguliariųjų reisų autobusų maršrutus, taip mažindama sąnaudas, tačiau išlaikydama turimus keleivius. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti Vilnių ir Kauną jungiantys maršrutai.
"Ten itin didelė konkurencija. Tenka konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su "Lietuvos geležinkeliais", - pažymėjo J. Daugininkienė.
Įtakos nedarys
KlAP direktorė teigia neįžvelgianti grėsmės, kad minėtos keleivinio transporto rinkos permainos galėtų sumažinti šiandien uostamiesčio bendrovės valdomą rinkos dalį. Mat Lietuvoje keleivių vežimo rinka iš dalies yra reguliuojama, o reguliariems maršrutams leidimus išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija.
"Atvirkščiai, kuo rinkoje mažesnis vežėjų skaičius, tuo bus daugiau tvarkos. Prieš dvidešimt metų buvusi laukinės konkurencijos praktika, kai važiavo bet kas, bet kur ir bet kada, nepasitvirtino. Esant anarchijai, prastėja paslaugos kokybė", - sakė J. Daugininkienė.
Vienas regioninis vežėjas
"Kautra" aktyvią plėtrą vykdo jau keletą metų. Bendrovė yra įsigijusi Alytaus, Prienų, Vilkaviškio autobusų parkus bei kitas keleivių pervežimo paslaugas teikiančias bendroves.
Neatmetama galimybė, kad panašus stambus bei sėkmingai šalies keleivių pervežimo rinkoje konkuruoti gebantis vežėjas galėtų atsirasti ir Vakarų Lietuvoje, viena ar kita forma susijungus šiuo metu regione veikiančioms keleivių vežimo reguliariais maršrutais paslaugas teikiančioms bendrovėms.
"Tai jau yra sena idėja. Keleivių yra tiek, kiek yra. Todėl reikia galvoti, kaip spręsti vežėjų finansines problemas. Tai galima padaryti tik optimizuojant maršrutų skaičių bei taip mažinant sąnaudas. Neturi būti nereikalingų važiavimų. Reikia maršrutų tinklą sutvarkyti taip, kad keleivis iš to tinklo nepabėgtų, neieškotų kitų keliavimo variantų bei jam būtų patogu. Šia linkme judama daugelyje Europos valstybių", - sakė KlAP direktorė.
J. Daugininkienės nuomone, bazine tokio regioninio vežėjo įmone galėtų tapti ir KlAP.
"Tai yra visiškai normalus ir realus variantas. Mūsų parkas būtų pajėgus įkurti tokią regioninę įmonę. Ne tam, kad siektumėme prie savęs prijungti kitų rajonų autobusų parkus, o tam, kad optimizuotumėme maršrutų skaičių. Šiandien mažiems rajonų autobusų parkams itin sunku išsilaikyti, jie turi ribotus finansinius resursus, trūksta apyvartinių lėšų, negali atnaujinti technikos. Visiems būtų geriausia, jei tai būtų viena stambi įmonė", - teigė J. Daugininkienė.
Šiuo metu KlAP vykdo reguliarius reisus 17 priemiestinių, tarpmiestinių ir tarptautinių maršrutų, iš kurių gautos pajamos sudaro apie 40 proc. bendrų bendrovės pajamų. Šiandien KlAP turi 109 autobusus, bendrovėje dirba apie 280 darbuotojų, per metus pervežama apie 14 mln. keleivių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą