Išskirtinis premjero Algirdo Butkevičiaus interviu: "Visagino atominės projektas buvo šnipštas"

- Šią savaitę Vyriausybė pranešė, kad „Sodrai“ bus paskolintas dar vienas milijardas litų, bet šiemet valstybė surinko apie 300 mln. litų mokesčių ir apie 88 mln. litų akcizų mažiau, nei planuota. Tad iš ko skolinsime „Sodrai“?

- „Sodros“ biudžeto pajamų planas gerėja, jau viršytas apie 4,7 proc. Tai džiugina, bet kad šiemet reikės dar paskolinti „Sodrai“ siekiant subalansuoti fondo biudžetą, buvo numatyta jau praėjusių metų pabaigoje.

Tą milijardą imame iš Finansų ministerijos, o ji skolinasi tarptautinėse rinkose. Taip, valstybės skola didėja, bet jos ribos taip pat aiškiai yra apibrėžtos įstatymu. Biudžeto pajamų planas yra vykdomas, tik su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų surinkimu mes atsiliekame - PVM surinkimas atsilieka apie 305 mln., o akcizų - apie 88 mln. litų.

- Kodėl PVM ir akcizų surinkta mažiau?

- Iš esmės PVM surinkimas vis dėlto gerėja, dėl akcizų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) mano, kad jų surinkimo planas buvo per aukštai iškeltas.

Vyriausybė labai stipriai dirba išvien su VMI, siekiame pagerinti mokesčių administravimą, o finansų viceministras Vytautas Galvonas su šia tarnyba konsultuojasi kiekvieną savaitę.

Yra nurodymas VMI kartą per mėnesį Vyriausybei teikti mokesčių surinkimo plano ataskaitą, pasiūlymus ir išvadas, o kartą per ketvirtį privalo būti pasitarimas mano kabinete.

Akcizų surinkimo mažėjimą lemia ir kontrabandos, ypač rūkalų, mastai, ir vis dar nekontroliuojamas per Lietuvą vykstančio tranzitinio transporto su dideliais kuro bakais vežamų degalų kiekis.

Kitose ES šalyse yra aiškūs tranzitinių sunkvežimių pervežamų degalų limitai, o mes to dar neturime, tad vairuotojai perveža labai didelius pigių rusiškų ar baltarusiškų degalų kiekius, kuriuos, deja, nelegaliai, bet mielai perka mūsų piliečiai.

- Kiek šiemet iš viso pasiskolinsime, o kada nustosime apskritai skolintis?

- Įstatymas šiemet mums nustatė apie 5 mlrd. litų skolos limitą, bet, deja, dalis lėšų bus skirta senoms skoloms refinansuoti.

- Kodėl Graikijos valdžia sugeba atleisti iš darbo apie 15 tūkst. veltėdžiavusių valstybės tarnautojų, o mes negalime atsisakyti bent tūkstančio už algą slampinėjančių išlaikytinių? Ar bijote valdininkų klyksmo, triukšmo, prie Vyriausybės deginamų padangų?

- Jau yra duotas pavedimas Vyriausybės kanceliarijai išanalizuoti padėtį valstybės tarnyboje - ar mes ne per daug turime valstybės tarnautojų atsižvelgiant ne tik į jų vykdomas funkcijas, bet ir mažėjantį Lietuvos gyventojų skaičių.

Šis klausimas tapo ypač aktualus po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris sako, kad valstybės tarnautojų algų koeficientus privalu grąžinti į prieškrizinį lygį. Todėl tikiuosi, kad teks palikti dirbti tik reikalingus specialistus.

- Ir nebijote, jei iškart sulauksite oponento „argumento“, kad dykaduonių atleidimas labai brangiai kainuos. Gal verta vieną kartą atleisti kokį tūkstantį, rasti pinigų jų išeitinėms kompensacijoms, bet jau po kelių mėnesių valstybė pajustų tokio sprendimo finansinę naudą?

- Tikrai taip naudingiau valstybei. Manau, kad tikrai verta iškart sumokėti daugiau, bet ilgajame laikotarpyje vėliau turėti finansinę naudą.

Bet ir biurokratų bei viską kontroliuojančiųjų mes turime akivaizdžiai daug. Pasirodo, kad netgi privataus sklypo savininkas, norintis padidinti savo namą kvadratiniu metru, privalo pakeisti visą detalųjį planą. O tai reikalinga tik norint pateisinti daugybės valstybės išlaikomų specialistų buvimą.

- Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis pasiryžo mažinti privačių gydymo įstaigų apetitą valgyti iš valstybės kišenės, valstybei priklausančias poliklinikas padaryti prieinamas kiekvienam ir nemokamai, tačiau iškart gavo organizuotą antausį, net interpeliaciją Seime. Nebijote puolimo?

- O jūs manote, kad aš negaunu antausių? Man sako žmonės, kad gaunu ir dar gausiu.

- Dabar turite galimybę viešai įvardyti tuos, kurie spaudžia premjerą nieko nekeisti, trukdo dirbti.

- Niekas tiesiogiai nesipriešina, o lobistai iki manęs neprieina. Gal prie ministro jiems lengviau prieiti, o prie manęs dar apsauga yra.

- Kodėl Lietuva vis dar gyvena su premjero Andriaus Kubiliaus naktinės reformos padariniais - kada turėsime stabilią ir teisingą mokesčių sistemą?

- Taip gyvename todėl, kad, norint pakeisti mokesčių įstatymus, reikia mažiausiai pusės metų. Nakties užtenka tik tada, kai tokie įstatymai pateikiami kartu su biudžeto projektu.

Ši Vyriausybė pradėjo dirbti praėjusių metų gruodžio 13 dieną, kai jau buvo pateikti Seimui svarstyti buvusios Vyriausybės biudžetų projektai. Dabar mes jau parengėme ir pateikėme Seimui naujus įstatymų projektus, o Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektui jau net pritarta.

Naujasis GPM įstatymas pirmiausia turėtų uždaryti landas lengvai pasipelnyti siekiantiems žmonėms, kurie nenori būti arba tiesiog įprato nebūti solidarūs su valstybe. Kalbu apie tuos, kurie gauna pajamas iš kapitalo, kai kurių prekybinių sandorių - verčiasi nekilnojamojo turto, vertybinių popierių prekyba ir pan.

Iki šiol tokios pajamos faktiškai būdavo neapmokestinamos, nors vien vertybinių popierių prekybos apyvarta Lietuvoje sudarydavo apie 1,8 mlrd. litų.

Jau pratęsėme pelno mokesčio lengvatą investicijoms į materialines vertybes, naujas technologijas dar penkeriems metams. Labai stipriai galvojame padidinti žmonių realias pajamas, jeigu nedidėja darbo užmokestis. 100 litų jau padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris nuo 2015 metų turi sudaryti 700 litų. Taip pat padidinta išmoka už pirmą vaiką nuo 100 litų iki 200 litų.

Tiesa, to, kas jau vyksta, nevadinu mokesčių reforma, o tik jų peržiūra, kuri skirta minėtoms landoms uždaryti ir palengvinti gyvenimą žmonėms, kurie realių pajamų iki šiol gaudavo mažiau, nei uždirbdavo.

Mes ir toliau analizuojame padėtį ir siekiame, kad Lietuvoje visas nekilnojamasis turtas pagaliau būtų registruojamas. Šiuo metų yra namų, kuriuos kai kas vadina pilaitėmis ir kurie net nėra įregistruoti Registrų centre, arba daug tokio turto įvertinta mažesne nei rinkos vertė.

Tik normaliai įvertinus ir įregistravus visą šį turtą bus galima kalbėti apie konkrečius nekilnojamojo turto mokesčius, kurie bus taikomi ne tiems, kas turi paprastą šeimos būstą, o kas gyvena ne pagal kišenę arba namai verti milijonų.

- Kodėl finansų analitikai nuolat akcentuoja, kad Lietuvoje yra vieni mažiausių mokesčių ES, tačiau lietuviškas verslas traukiasi iš savo krašto?

- Galbūt dalis verslo iš Lietuvos traukiasi dėl mūsų šalyje klestinčio didelio biurokratizmo pritraukiant tiek vietos, tiek užsienio investicijas. Daug painiavos ir sunkumų yra verslą prižiūrinčių bei kontroliuojančių įstaigų sistemoje.

Ėmiausi šiuos dalykus spręsti ir kol kas jau priimta nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, kuri šiuos procesus turėtų gerokai paspartinti. Iki šiol teritorijų planavimo klausimai dėl biurokratinės mašinos mechanizmų trukdavo iki 36 mėnesių, manome, kad nuo šiol toks procesas sutrumpės perpus. Be to, pagaliau jau yra ir apibrėžta specialistų, atsakingų už šią sritį, atsakomybė.

Verslą baugina ir mūsų viešieji pirkimai, kurie garsėja žiauriu biurokratizmu, didžiuliu nepasitikėjimu, įtarimais, kad viskas neskaidru.

Šią savaitę man viešint Vaikų ligoninėje Santariškėse jos vadovai atvirai pasakė, kad jeigu būtų laikęsi Viešųjų pirkimų įstatymo, nebūtų galėję skubiai įsigyti vaistų, reikalingų labai retos ligos gydymui, t.y. išgelbėti vaiko gyvybės. Oficialiai toks procesas užtruktų iki keturių mėnesių, o vaikui skubios pagalbos reikėjo nedelsiant. Tokia tikrovė šiurpina.

- Lietuvos liberalai ir ES lobistai spaudžia mūsų valstybę atsiklaupti ir išparduoti savo žemę užsieniečiams tuo metu, kai lietuviai net neturi pinigų jai įpirkti ir išsaugoti. Ar pasinaudodamas pirmininkavimo ES tribūna neketinate Europai ir pasauliui garsiai pasakyti, kad niekas neturi teisės mums nurodyti, kaip privalome elgtis su savo svarbiausiuoju turtu?

- Aš esu prieš valstybinės žemės pardavimą, nes žemė yra Lietuvos ir jos žmonių turtas. Visada sakau, kad žemė leidžia mūsų žmonėms išgyventi, garantuoja pajamas, daro juos turtingesnius. Kita vertus, mes paprastam žmogui negalėsime uždrausti parduoti savo žemės.

- Premjere, ar jums negraudu stebėti, kaip lietuviai pigiai parduoda kokybišką medieną lenkams, šie pagamina baldus ir juos parduoda mums? Ko reikia, kad mes lenkams parduotume ne medieną, o baldus ir uždirbtume keleriopai?

- Šiuo metu yra rengiamas teisės aktas, kuris suteiks pirmenybę lietuvišką medieną pirmiausia įsigyti mūsų gamintojams. Iki šiol galioja tvarka, leidžianti medienos pirkimo konkursuose kartu dalyvauti ir gamintojams, ir eksportuotojams, todėl dalis stačios medienos iš Lietuvos iškeliauja kaip žaliava ne tik į Lenkiją, Latviją, bet ir į Kiniją. Lyg Lietuva būtų labai didelė valstybė ir turėtų gausybę miškų.

Tiesa, dar turime sulaukti ir Konkurencijos tarybos išvadų, kurios gali pasakyti, kad Lietuvos gamintojams suteiktos išskirtinės sąlygos medienai pirkti prieštarauja ES teisei. Bet net ir tokiu atveju ieškome būdų, jau tarėmės su miškų generaliniu urėdu, kaip pagerinti sąlygas mūsų baldų gamintojams.

- Pernai tauta referendume pasisakė prieš branduolinę energetiką, Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai šiemet pristatė išsamią studiją, kurioje teigiama, kad VAE projektas yra per brangus, tad nereikalingas. O kada jūs aiškiai pasakysite, ar Lietuva statys tą reaktorių, ar jo nestatys?

- VAE buvo tik politika, kuri dar tęsiasi. Šis projektas tebuvo vien konservatorių ir liberalų specialiai paruošta strateginė kryptis, kurios reikėjo tik tam, kad būtų parodyta visuomenei, ką buvusi Vyriausybė nuveikė per ketverius metus. Kitaip tariant, priemonė siekiant pateisinti ir Ministrų kabineto, ir pono Sekmoko (Arvydas Sekmokas - buvęs energetikos ministras - red. past.) neveiklumą.

Lietuvai norėta parodyti, kad šis ponas itin aktyviai dirbo, kūrė studijas, vizijas, atliko analizes, o iš tikrųjų ten buvo paruoštas tik šnipštas. Parengta visko labai daug, o kai pamatėme, kas padaryta, radome tik politinį argumentą, ant kurio, liaudiškai tariant, užkibo žmonės.

Mūsų Vyriausybė pasikliovė LEI specialistais, mokslininkais, pateikėme jų darbą Seimui, bet ten juk išgirdome labai didelį nepasitenkinimą.

Tačiau VAE buvo ne vien Lietuvos reikalas, į projektą buvo įtraukti japonai, latviai, estai, kurių energetikos įmonės iki šiol laukia mūsų atsakymo.

- Ar reikia suprasti, kad Latvija ir Estija jau žino, kad VAE tebuvo šnipštas?

- Manau, kad jie tai patys puikiai matė ir apie tai labai diplomatiškai kalbėjo. Bet šis projektas yra tik mūsų pačių kiemo problemos, todėl priimdami galutinį sprendimą turėsime atsižvelgti į tai, ką yra nuveikę japonai, latviai, estai, koks yra jų požiūris.