"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog kai kuriuos žlungančius kadaise klestinčiu vadinto P. Jurgučio verslus įsigijusi UAB "Kamineros grupė" dabar priversta suktis nesibaigiančioje teismų karuselėje. Tačiau panašu, kad bent vienoje byloje padėtas taškas.
Dar 2013 m. viduryje UAB "Klaipėdos hidrotechnika" iškėlus bankroto bylą ir sudėliojus 146 kreditorių reikalavimų sąrašą paaiškėjo, jog iš bendrų daugiau nei 17 mln. eurų siekiančių kreditorinių reikalavimų per 557 tūkst. eurų reikia išmokėti UAB "Klaipėdos hidrotechnika" darbuotojams.
Po kreditorių komiteto susirinkimo buvo nuspręsta pirmuoju etapu patenkinti kreditorės UAB "Kamineros grupė" perimtą 404,4 tūkst. Eur siekiantį kreditorinį reikalavimą - pinigus, kuriais bus atsiskaityta su be algų paliktais bankrutuojančios UAB "Klaipėdos hidrotechnika" darbuotojais. Tačiau tokį sprendimą suskubo ginčyti kreditoriai UAB "Rafesa" ir P. Jurgučio sūnus M. Jurgutis, kurių reikalavimai atitinkamai siekia 11,5 tūkst. ir 4,8 tūkst. eurų.
Teismuose nagrinėjant bankroto bylą ir Jurgučių skundus nebuvo apsieita ir be politikavimo. Balandžio 15 d. susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus gavo Seimo nario, kuris į Seimą kandidatuoja ir šiuose rinkimuose, Naglio Puteikio raštą. Jame aiškinama, kad į N. Puteikį kreipėsi "dalis bankrutuojančios UAB "Klaipėdos hidrotechnika" kreditorių (panašu, kad čia omeny turėti būtent UAB "Rafesa" ir M. Jurgutis), neva susirūpinusių Uosto direkcijos pozicija bankroto procese. Esą jos veiksmai gali būti žalingi valstybei ir kitiems kreditoriams.
N. Puteikio rašte bankroto administratorius vadintas lojaliu "Kamineros grupei", sykiu rašte kelti klausimai dėl supirktų darbo užmokesčio reikalavimų patenkinimo bei konstatuojama, kad Uosto direkcija, turinti per 11 mln. litų (3,18 mln. eurų) kreditorinį reikalavimą, "nesiima jokių veiksmų, kad apgintų savo galimybę atgauti skolą ir sugrąžintų valstybės įmonei priklausančias lėšas".
Minėtieji UAB "Rafesa" ir M. Jurgučio skundai Klaipėdos apygardos teismo neįtikino ir pastarasis skundą atmetė. Tačiau ieškovai skundėsi Lietuvos apeliaciniam teismui (LAT). Savo skunde jie tvirtino, kad klaipėdiečiai teisėjai neteisingai aiškino aplinkybes, pateikė klaidingą išvadą ir panašiai. Tačiau ir LAT tokie teiginiai neįtikino - jis konstatavo, kad nėra priežasčių naikinti klaipėdiečių nutartį.
Tačiau panašu, jog verslininkams išbristi iš teismų liūno greit nepavyks - teismuose nagrinėjamos kitos bylos bei skundai. "Vakarų ekspresas" jau rašė, jog, dienraščio šaltinių duomenimis, viena iš tokio teisinio aktyvumo ir galybės reikalavimų priežasčių gali būti siekis išpešti kuo daugiau finansinės naudos iš "Klaipėdos hidrotechniką" bei susijusių bendrovių dalį turto bankroto proceso metu įsigijusios "Kamineros grupė" įmonių.
"Tikiu, jog Lietuvos teisėsauga ir teismai objektyviai įvertins tokį elgesį ir pats likimas nubaus šiuos žmones, o šis nelengvas mūsų verslo laikotarpis liks tik prisiminimas", - anksčiau dienraščiui yra sakęs UAB "Kamineros grupės" vadovas Arūnas Tuma.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą