Analizė
Žvelgiant iš istorijos pozicijų, ekonomikos krizė nėra nieko nauja. Tačiau, nepaisant šio akivaizdaus fakto, jos ryškus bruožas - užklupti lyg iš pasalų, kai ekonomikos dangaus, atrodytų, netemdo joks debesėlis.
Bendrovės "MP Pension Funds Baltic" fondų valdytojas Donatas Frejus nenutrūkstamas šnekas apie krizę vadina "krizenimu". Anot specialisto, istorijos įvykių ir atitinkamo meto finansų rinkos situacijos sugretinimas rodo, kad pastarojoje politikos skandalai, teroro aktai ir karai nesukelia didelio aido.
JAV akcijos biržų rodiklių pokyčiai nebuvo labai ženklūs prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, į jį įsitraukus JAV, įvykus prezidento Dž. F. Kenedžio nužudymui ir 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktams, kai buvo sugriauti Pasaulio prekybos centro dangoraižiai. Didžiausi biržos kritimai - nuo 22 iki 25,3 proc. per 1-10 dienų laikotarpį - užfiksuoti tuomet, kai, geopolitiniu požiūriu, pasaulyje nieko ypatinga nevyko.
D. Frejaus nuomone, finansų krizę paprasčiausia būtų prilyginti ligos epidemijai, kurios atsiradimui labiausiai tinka naivokas pasakymas "nei iš šio, nei iš to". Tiesa, taip gali atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio.
Burbulo sprogimas
Vadinamųjų turto burbulų pūtimasis gali būti skaičiuojamas metais, o sprogimo pasekmės - skaudžios visos šalies, arba, globalizacijos atveju, ir pasaulio ekonomikai. Atpažinti būsimąjį burbulą yra sudėtinga, tačiau jo augimo indikatoriumi tampa kainos ir realios turto vertės atotrūkis.
Pasak D. Frejaus, burbulo atsiradimo prielaidos - visiškai racionalios. Kai viena iš ekonomikos sričių sulaukia postūmio, kuris sukuria pelno tikimybę, tai skatina ir kitus investuotojus skubėti pasinaudoti šia galimybe. Jeigu neturi savo lėšų, šventu pelno, kuris pranoktų ir skolą, ir palūkanas, tikslu skoliniesi. Juolab kad bankai tokiu laikotarpiu linkę pasitikėti skolininkais, o konkurencija skatina vis didesnę kredito plėtrą.
Verslo, kurio pagrindu pučiasi burbulas, generuojamos pajamos traukiasi į antrą planą - į jį investuojama tiesiog spekuliaciniais pagrindais, kadangi kyla jo kaina. Tad pinigų masė ekonomikoje greitai didėja.
Taigi burbulo atsiradimui poveikio turi ne tik racionalios aplinkybės, bet ir žmonių psichologija. Sprogimo atveju situacija yra tokia pati. Sumažėjus pelningumo prognozėms, pirkėjų entuziazmas mąžta. Investuotojai puola išparduoti įsigytą turtą ir jo kaina žaibiškai krenta.
Spekuliantai, nebesugebantys padengti skolų, savo ruožtu priversti pardavinėti įkeistą turtą. O bankai iš liberalių tampa konservatyvūs ir nustoja daliję paskolas. Anot D. Frejaus, šiuo atveju nedera įtarinėti bankų slaptu sąmokslu - jiems elgesį diktuoja objektyvi situacija, kelianti grėsmių kapitalo bazei.
Oficialiai bene pirmuoju turto burbulu istorijoje gali būti vadinama XVII a. Olandijoje susiklosčiusi situacija, kai namai ir laivai eidavo iš rankų į rankas už smulkų, bet anuomet be galo vertingą ir prestižo ženklu tapusį pirkinį - tulpių svogūnėlius. Tačiau tulpių auginimo plitimas padidino iki tol buvusią mažą pasiūlą ir burbulas sprogo, suduodamas smūgį daugeliui ekonomikos sektorių. Prireikė net vyriausybės, pasiūliusios stabilizuoti svogūnėlių kainas, įsikišimo.
 |
| Dabartinės krizės šaknis "MP Pension Funds Baltic" fondų valdytojas Donatas Frejus įžvelgia tūkstantmečių sandūroje, kai progresyviai mąstantys investuotojai viltis susiejo su perspektyviu informacinių technologijų sektoriumi |
Dabartinės krizės šaknis D. Frejus įžvelgia tūkstantmečių sandūroje, kai progresyviai mąstantys investuotojai viltis susiejo su perspektyviu informacinių technologijų sektoriumi. Deja, lūkesčiai nepasitvirtino taip greitai, kaip tikėtasi. IT įmonių akcijų kursas krito.
Tuo metu ėmė keistis situacija nekilnojamojo turto rinkoje. Ji prisiminta, kaip viena iš patikimiausių investicijų. Sulaukusio populiarumo rinkoje būsto kainos ėmė kilti. Finansų inžinerijos dėka bankų produktai tapo prieinami visiems, tad būstą išgalėjo įsigyti ir tie, kurie neturi nuolatinių gana didelių pajamų. Tačiau, nekilnojamojo turto kainoms pasiekus neregėtas aukštumas - JAV būsto kainų indeksas rodo, kad per pastaruosius 7-8 metus jos pakilo dukart, - kainos neišvengiamai ėmė leistis žemyn, pradurdamos burbulą.
Antroji pastarojo meto sritis, kurios perspektyvumu abejojo nedaugelis, buvo besivystančios rinkos. Dėl pasaulinio prekybos organizacijų atvertų sienų besivystančios - postsovietinės, Artimųjų bei Tolimųjų Rytų šalių - rinkos su savo pigia darbo jėga tapo ekonomikos varikliu. Dėl spartaus jų augimo netgi kilo žaliavų bumas, kurį nulėmė prielaida, neva besivystančios rinkos gali tapti nepriklausomos nuo likusio pasaulio. Tačiau realybė parodė ką kita.
"Atsakymo nežinau", - į savo iškeltą klausimą, kada baigsis krizė, pats atsakė D. Frejus.
Specialisto teigimu, prognozuoti situacijos neįmanoma, kadangi krizės mechanizmas priklauso nuo lūkesčių. Krizė ištinka, kai jos mažiausiai tikimasi. Tokia pat taisyklė galioja ir jos finalui - kai atrodo, kad blogiau jau ir būti negali, padėtis ima stabilizuotis.
Krizės pabaigoje ekonomikos situacija rodo atvirkštinį burbului variantą. Dėl kreditavimo susitraukimo išlieka stabiliausi verslai, skirti būtiniausioms prekėms ir paslaugoms gaminti. Turtas atpinga tiek, kad investicijos vėl tampa patrauklios. O neprofesionalūs rinkos dalyviai ir spekuliantai palieka savo pozicijas.
"2009-ųjų neužteks"
Artūras BUIVYDAS, nepriklausomas finansų konsultantas, UAB "Buivydas ir partneriai" vadovas
Vien tik 2009-ųjų "išlipti" iš krizės neužteks, neigiamos pasekmės gali būti jaučiamos kelerius metus. Taigi jau dabar reikėtų atsisakyti nebūtinų investicijų bei išlaidų, peržiūrėti prekių bei paslaugų krepšelį, turėti ir įgyvendinti kaštų mažinimo politiką ir ypač rūpintis apyvartinėmis lėšomis, nes pasiskolinti jų iš bankų gali būti vis sunkiau.
Sprendžiant iš prognozių, pirmiausia tikimasi JAV ekonomikos atsigavimo. Prognozuojama, jog šiemet JAV ekonomikos augimas turėtų siekti iki 0,8 proc. Prie geros žinios būtų galima priskirti ir Skandinavijos sąlyginai geresnius ekonomikos rodiklius, nes Švedijoje šiemet prognozuojamas iki 1,5 proc. BVP augimas. Panašiai ir Norvegijoje - per 1,5 proc. Tai svarbu, nes didesnioji pusė mūsų bankų akcininkų yra iš Skandinavijos. Su bankais šiose šalyse susijusių krizių irgi negirdėti.
Padėtis Lietuvos finansų rinkoje išlieka stabili. Po to, kai Latvijos Vyriausybė nacionalizavo "Parex" banką, Lietuvoje visi bankai atlaikė indėlininkų spaudimą ir nė vienam neteko prabilti apie likvidumo problemas.
Valerija LEBEDEVA,
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą