Rėmėjai per prievartą
Vilniuje suūžė ilgai laukta tradicinė sostinės Kaziuko mugė. Bet vilniečiai jau kelintus metus stebisi, kad originalių rankų darbo gaminių, tautinio paveldo tenka ieškoti mugės pakraščiuose, o centrines renginio erdves užkariauja žuvininkai, dešrininkai, „grilininkai“, šašlykų kepėjai (gal čia naujos lietuviškos tradicijos?) ir įvairių kiniškų „suvenyrų“ pardavėjai.
Jau ir mugės dalyviai ėmė bruzdėti, kad Vilniaus savivaldybės pasirinktas „amžinas“ renginio operatorius - V.Urbos bendrovė „Vikšris“ - būtent tokius prekiautojus labiausiai vertina ir skiria šiltas vieteles Gedimino prospekte, kur pirkėjų srautas tirščiausias. Mat čia klestinčios neoficialios kainos neįkandamos nei eilinei raštuotas pirštines mezgančiai močiutei, nei tautinio paveldo puoselėtojams.
Kaziuko mugės interneto tinklalapyje teigiama, kad pirmenybę pasirinkti prekybos vietą turi tautinio ir kulinarinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai, tautodailininkai. Bet oficialiais dokumentais pripažintas tautodailininkas puodžius Rolandas Grunskas iš Kuršėnų „Vakaro žinioms“ sakė, kad pasinaudoti ta pirmenybe vis sudėtingiau.
„Kur tik vieta geresnė, pasirodo, ji yra komercinė ir kainuoja du kartus brangiau - 700 litų (202,7 euro). Kad surinkčiau tokią sumą, man reikia nužiesti 25 trijų litrų ąsočius. Ne tik nužiesti, bet ir išdegti, apdirbti - savaitę reikėtų papildomai plušėti“, - kalbėjo tautodailininkas, džiaugdamasis, kad šiaip taip pavyko išplėšti vietelę Gedimino prospekte, prie Centrinio pašto, už maždaug 300 litų (apie 87 eurus).
Maždaug už 150 m nuo puodžiaus link Katedros aikštės kalnus pyragų ir riestainių siūlančiai kepyklėlei iš Zujūnų prekybos vieta kainavo jau 230 eurų. Už tokią sumą reikia iškepti ir parduoti 82 pyragus su kreminiu įdaru arba net 255 vėrinius traškių riestainėlių.
Kitas mugės dalyvis, rūkyta žuvimi mugėje prekiaujantis individualios įmonės savininkas, atskleidė, kaip gudriai „Vikšris“ susirenka papildomas sumas už geidžiamas prekybos vietas.
„Pasirašai vieną sutartį už prekybos vietą, o jeigu nori išsirinkti, kur geriau, yra kita sutartis dėl kaži kokių reklamos paslaugų ar rėmimo. Primokėjau daugiau kaip 160 eurų, ir bendra suma buvo jau 230 eurų, o oficialiai rašo, kad vieta kainuoja 63 eurus, - skaičiavo vyras, prašęs neskelbti jo pavardės. - Man tai atrodo tikras „šmugelis“, bet pasispardysi - gausi sėdėti pakrašty ir nosį krapštyti, o arčiau centro vis pirkėjų daugiau.“
Sušlubavo veterano atmintis
Paprašytas paaiškinti apie komercines vietas Kaziuko mugėje ir ką remia vadinamieji rėmėjai - jo bendrovę ar savivaldybę, „Vikšrio“ direktorius V.Urba pareiškė, kad mėsininkai ar žuvininkai mugėje „gerai suprekiauja ir turi galimybę daugiau sumokėti“.
„Kas paremia Kaziuką, gauna geresnę vietą, - nieko blogo nemato verslininkas. - Mums dabar sudėtinga, savivaldybė padidino prekybos vietos mokestį iki 7 eurų už 1 kv.m, šimtus tūkstančių miestui atiduodame - daugiau kaip pusę surinktų lėšų, o norint mugėje kažką pastatyti, prikurti atrakcijų, reikia ir pinigų.“
Kaziuko muges nuo pat jų atgaivinimo rengiantis V.Urba niekaip negalėjo prisiminti, ar rėmėjų įnašai įteisinti sutartyje su Vilniaus savivaldybe, kuria bendrovei „Vikšris“ suteikiamas mugės operatoriaus statusas.
Paskutinis Kaziuko mugės rengėjo konkursas, kurį laimėjo „Vikšris“, buvo paskelbtas 2011 m. gruodį. Jo sąlygose buvo numatyta, kad vienkartinis mokestis už 2 kv.m ploto prekybos vietą neturi viršyti 30 litų (8,69 euro). Tik nenurodyta, ar ši suma už visą renginį, ar už vieną dieną.
Šiuo metu už 2 kv.m ploto prekybos vietą trims dienoms nustatyta kaina - 21,27 euro. Turintiems tautodailininkų pažymėjimus, neįgaliųjų bendrijų nariams, pateikusiems bendrijos prašymą, meno mokyklų moksleiviams ir studentams, prekiaujantiems tik savo pagamintais gaminiais, taikoma lengvata - jiems 2 kv.m plotas trims dienoms kainuoja 12,30 euro.
Savivaldybė: „Negali būti!“
Sutarties vykdymą kontroliuojančio sostinės savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus darbuotojus pastarąsias savaites kamavo įvairios peršalimo ligos. Vadinasi, „Vikšrio“ veikla buvo likusi be priežiūros?
Šiuo metu nedarbingumo pažymą dėl ligos turinti minėto skyriaus vedėjo pavaduotoja Virgina Skirienė buvo priblokšta, iš „Vakaro žinių“ išgirdusi apie bendrovės išdaigas.
„Kaina už prekybos vietą žmonėms nepabrango nė cento nuo pat sutarties su „Vikšriu“ pradžios, o apie tai, kad iš mugės prekeivių imami kažkokie papildomi pinigai, girdžiu pirmą kartą. Savivaldybės sutartyje su mugės operatoriumi nenumatytos jokios rėmimo sutartys“, - tikino V.Skirienė ir patvirtino, kad savivaldybė negali kontroliuoti, kaip naudojamos sutartyje nenumatytos pajamos.
Jos teigimu, įkainiai už leidimus prekiauti viešoje vietoje renginių metu išties yra padidinti daugiau kaip 2 kartus - dabar už 2 kv.m ploto nuomą „Vikšris“ savivaldybei turi mokėti po 4,1 euro už 1 dieną.
„Bet tai padaryta dar prieš pratęsiant sutartį iki 2016 metų, ir V.Urba puikiai žinojo, kiek reikės mokėti“, - aiškino V.Skirienė. Tačiau ji greitai rado pateisinimą papildomam bendrovės pasipinigavimui: „Sutartys tarp ūkio subjektų, taip pat ir dėl savanoriško rėmimo, nėra draudžiamos įstatymo.“
Paklausta, ar nebūtų skaidriau, jeigu prievarta taikomą savanorišką rėmimą pakeistų geidžiamiausių prekybos vietų Gedimino prospekte aukcionas, ji sutiko, kad toks variantas galėtų būti, bet jis iš esmės prieštarautų savivaldybės tikslams: „Mes nesiekiame iš Kaziuko mugės užsidirbti, jos tikslas - kuo daugiau propaguoti tradicinius amatus.“
Jeigu savivaldybė tikslo užsidirbti iš mugės neturi, tai nereiškia, kad to nesiekia ją rengiantis verslininkas V.Urba, savo nuožiūra surikiuojantis Kaziuko prekiautojus pagal piniginės storį.
Prievaizdai nesikiša
Iš verslo priežiūros institucijų ir specialiųjų tarnybų ilgametis Kaziuko mugės organizatorius iki šiol nesulaukė jokio dėmesio.
„Mums, aišku, būtų įdomi bet kokia informacija, jeigu ji būtų konkreti - žmonės, kurie susidūrė su minimais dalykais, galėtų kreiptis ir anonimiškai, pranešti apie aplinkybes, detales. Iki šiol jokių pranešimų dėl prekybos Kaziuko mugėje nebuvom gavę, paagituokite žmones, kad kreiptųsi, - „Vakaro žinioms“ siūlė Specialiųjų tyrimų tarnybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Mindaugas Urmonas. - Pas mus taip pat yra Antikorupcinė valdyba, kuri gali įvertinti ir savivaldybės veiklą išduodant leidimus, sudarant sutartis, ar ji yra skaidri, ar turi spragų, kur gali pasireikšti korupcija. Reikėtų konkretesnių dalykų - ar veikė pareigūnas, ar firmos atstovas, ar per tarpininkus - gavę tokios informacijos, galėtume analizuoti, žiūrėti dirbti.“
Gal į duris pabels Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija?
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą