Suskaičiavus pirmojo pusmečio investicinės programos vykdymo rezultatus, paaiškėjo, kad vykdant viešųjų pirkimų procedūras pavyko sutaupyti didelę dalį lėšų. Taip pat dalis lėšų nebuvo panaudota dėl atskirų objektų rekonstravimo projektų vėlavimo.
Siekdama, kad sutaupytos lėšos negulėtų be naudos bankų sąskaitose, bendrovės valdyba nusprendė papildyti investicinę programą. Kadangi bendrovė šiuo metu neturi galimybės panaudoti sutaupytų lėšų bendrovės objektams rekonstruoti dėl nebaigto projektavimo ir ilgų viešojo pirkimo procedūrų, buvo nuspręsta 4 mln. litų panaudoti privatiems vandentiekio ir nuotekų tinklams išpirkti.
Bendrovė jau pradėjo atskirų privačių tinklų vertinimą ir pateikė siūlymus keletui savininkų Klaipėdos mieste bei rajone.
Įpareigoja įstatymas
Priežastis, kodėl būtina išpirkti privačius tinklus - Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kuriame nurodoma, jog viešojo vandens tiekimo infrastruktūra (tinklai) turi priklausyti savivaldybėms arba jų kontroliuojamoms įmonėms.
Aplinkos ministerija reguliariai informuoja vandens tiekimo įmones ir savivaldybes apie problemas, kurios kyla, kai tinklai priklauso privatiems asmenims. Tai ir reikalavimas mokėti prisijungimo mokestį naujiems vartotojams, trukdymas plėsti vandentiekio bei nuotekų tinklus ir panašiai. Kartu ministerija reikalauja imtis priemonių, kad visi viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui reikalingi tinklai būtų išpirkti arba būtų sudarytos sutartys dėl jų teisėto naudojimo, kartu sudarant vienodas prisijungimo sąlygas naujiems vartotojams.
"Naujų tinklų tiesimo darbai ir procedūros gerokai užtrunka, o išpirkti privačius - įpareigoja įstatymai. Išpirkdami tinklus plečiame savo infrastruktūrą ir vykdome įstatymo raidę. Vien šiais metais gavome du Aplinkos ministerijos raštus, įpareigojančius tai daryti", - aiškino "Klaipėdos vandens" generalinis direktorius Leonas Makūnas.
Bando piktnaudžiauti
Iš Klaipėdos regione bendrovės eksploatuojamų apie 1 000 kilometrų tinklų maždaug 100 kilometrų yra privatūs, dar apie 24 km - bešeimininkiai.
"Ten, kur bešeimininkiai tinklai, perėmimo formalumus gana nesunkiai sutvarko savivaldybė. O su privačių tinklų savininkais aiškius santykius nustatėme tik pastaraisiais metais, kai įstatymas pradėjo reikalauti, kad prieš tiesiant tinklus būtų sudaryta trišalė sutartis tarp tinklų tiesėjo, savivaldybės ir vandens tiekėjo - mūsų bendrovės. Iki tol sudarydavome tinklų eksploatavimo sutartis, vėliau panaudos sutartį. Tačiau mus išgąsdino, kad vienas nesąžiningas verslininkas, už litą perėmęs tinklus iš bankrutuojančio kvartalo statytojo, pasiūlė išsinuomoti savo tinklus už kosmines kainas", - pasakojo L. Makūnas.
Kaip pavyzdį jis pateikė "Dvaro slėnio" istoriją. Čia kvartalo vystytojai bankrutuoja, vandentiekio tinklai kelis kartus buvo perparduoti už vieną litą. Dabartiniai tinklų savininkai "Klaipėdos vandeniui" pasiūlė infrastruktūros objektus išsinuomoti už 12 500 litų per mėnesį, o ateityje, kai susirinks iš naujų vartotojų duoklę už prisijungimą, žada parduoti maždaug už milijoną.
"Tokia kaina peržengia sveiko proto ribas. Mes ilgai derėjomės dėl normalesnių tinklų naudojimo sąlygų. Galų gale, mūsų prašymu, bankroto administratorius apskundė tinklų perleidimo sandorį teismui, todėl dabar laukiame jo sprendimo. Tačiau ši patirtis rodo, kad kuo daugiau tinklų išpirksime, tuo mažiau bėdų turėsime ateityje", - argumentavo L. Makūnas.
Pasak jo, tinklų nuoma yra blogesnis sprendimas - kyla problemų dėl naujų vartotojų prijungimo, aptarnavimo, infrastruktūros priežiūros ir plėtros. Dažnai būna, kad iš kvartalo naujakurio imamas prisijungimo mokestis, siekiantis kelis ar net keliasdešimt tūkstančių litų.
Matydama šią problemą AB "Klaipėdos vanduo" nusprendė įsigyti tinklus, kur gali iškilti didžiausios problemos, arba tuos, kurie yra svarbiausi miesto tinklų vystymui.
Kaina - derybų klausimas
Bendrovė šiuo metu sudarinėja ketinamų išpirkti tinklų sąrašą ir jau yra pateikusi keliems savininkams pasiūlymus išpirkti jų tinklus. Miesto tinklų plėtrai svarbūs magistraliniai tinklai siūlomi išpirkti už ketvirtadalį realios vertės, o gyvenamųjų kvartalų tinklai preliminariai numatomi išpirkti už aštuntadalį realios vertės.
Pasak L. Makūno, jeigu kažkas nori parduoti savo vandentiekio ar nuotekų tinklus, galėtų kreiptis į bendrovę - šiemet, kol bus išnaudotos visos numatytos lėšos, yra galimybė juos nupirkti.
"Kas sutiks ir su kuo greičiausiai sutarsime dėl kainos - iš tų ir nupirksime", - sakė bendrovės vadovas.
Tačiau galutinis sprendimas dėl tinklų išpirkimo bus priimtas tik tada, kai šiam siūlymui pritars stebėtojų taryba.
"Noriu atkreipti dėmesį, kad minėtos sąlygos bus taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra sudarytų išankstinių susitarimų dėl konkrečių tinklų. Jeigu yra sudarytos trišalės sutartys dėl tinklų eksploatavimo ir nuosavybės, tokių tinklų nepirksime, nes jie turi būti perduoti savivaldybei neatlygintinai", - pabrėžė L. Makūnas ir pridūrė, kad šios investicijos tikrai nepadidins paslaugų kainos dabartiniams "Klaipėdos vandens" klientams, nes nauji vartotojai, prisijungiantys plėtojant tinklus, mažina paslaugų savikainą.
NEBRANGS. Pasak "Klaipėdos vandens" generalinio direktoriaus Leono Makūno, privačių vandentiekio tinklų išpirkimas tikrai nepadidins paslaugų kainos dabartiniams įmonės klientams, nes nauji vartotojai, prisijungiantys plėtojant tinklus, mažina paslaugų savikainą.
Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą