Klaipėdą išvagojo vamzdynų grioviai

Šiuo metu maždaug pusės Klaipėdos šiluminių tinklų vamzdynų amžius viršija 25 metus. Tai kritinis trasų amžius, grasinantis uostamiesčiui nemaloniomis avarijomis. Užpraėjusią savaitę tokia šiluminės trasos avarija apsunkino susisiekimą Šilutės plente ties "Banginio“ prekybos centru.

Vamzdynus eksploatuojančios bendrovės AB „Klaipėdos energija“ specialistai teigia, kad į jų trasų atnaujinimą ir šilumos nuostolių mažinimo projektus kasmet investuojamos didžiulės sumos - per trejus metus šiems darbams numatyta išleisti 47 milijonus litų.

Seni vamzdynai nepatikimi

Anot šilumos tiekėjų, per prieš kelis dešimtmečius paklotus ir stiklo vata izuoliuotus vamzdynus yra prarandama daug šilumos, tad juos būtina keisti kuo skubiau.

"Gelžbetoniniai trasų kanalai dažnai yra semiami gruntinio vandens, šlapia vata ne tik nesaugo šilumos, bet dar labiau vėsina vamzdžius, o patys vamzdynai sparčiai veikiami korozijos“, - aiškino Algirdas Sakalas,

AB „Klaipėdos energija“ statybos skyriaus viršininkas.

Rekonstrukcijos metu seni šilumos tinklai keičiami į pramoniniu būdu apšiltintus vamzdynus, kurių izoliacija visiškai nepralaidi vandeniui.

"Šiemet vykdome trasų renovacijos projektą ir viename iš etapų pakeisime 37 metus atitarnavusią vamzdynų atkarpą. Preliminariais paskaičiavimais, dėl modernesnės izoliacijos šioje 2 kilometrų trasos atkarpoje sumažinsime šilumos nuostolius ir sutaupysime apie 65,6 proc. dabar šioje atkarpoje prarandamo šilumos kiekio, arba 2028,5 MWh per metus“, - sakė statybos skyriaus viršininkas.

Klaipėdoje iš 210 kilometrų vamzdynų dar liko nepakeista per 100 kilometrų šilumos trasų.

"Klaipėdos energija“ kasmet atnaujina vamzdynus iš savo lėšų, o nuo 2006 metų pasitelkia ir Europos Sąjungos fondų lėšas. 2010 metams paruošti du Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimo projektai ir pateiktos paraiškos ES struktūrinių fondų ir Vyriausybės paramai gauti.

"Pritarimą šiems projektams esame gavę, laukiame finansavimo patvirtinimo, o kol kas vykdome darbus iš bendrovės sukauptų lėšų“, - sakė A. Sakalas.

Per liepos mėnesį AB „Klaipėdos energija“ savo lėšomis jau renovavo šilumos trasas Gedminų, Liudo Giros, Kretingos gatvėse ir Šilutės plente, o rugpjūtį bus renovuojamos trasos Taikos ir Baltijos prospektuose, Debreceno, Bangų, Tilžės, Mokyklos, Galinio pylimo, Baltikalnio gatvėse. Iš viso Klaipėdoje šiemet numatoma pakeisti 4,1 kilometro vamzdynų.

"Trasų keitimas – nuolatinis procesas. Neįmanoma visų miesto vamzdynų pakeisti per vienerius metus. Darbus galima vykdyti tik vasarą, tada miesto gyventojai patiria mažiausia nepatogumų. Šilumos trasos keičiamos tokia seka, kad kuo mažiau ir kiek galima trumpiau mūsų klientai neturėtų karšto vandens. Jeigu vienu metu šilumos trasas keistume iškart daugelyje vietų – miestas virstų apkasais, o gyventojai ilgą laiką neturėtų karšto vandens. Neapsunkinant klaipėdiečių gyvenimo kokybės optimaliausia kasmet Klaipėdoje pakeisti 5-7 kilometrus šilumos trasų“, - aiškino Vilius Buinevičius, AB "Klaipėdos energija“ technikos direktorius.

---

Milijonai moderniai įrangai

Šilumos nuostoliai, palyginti su kitomis Lietuvos šilumos tiekimo įmonėmis, Klaipėdos miesto centralizuoto šildymo tinklų sistemoje yra 20 proc. mažesni nei Lietuvos šilumos tiekėjų vidurkis. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą investicinį planą, kasmet nuostoliai turi būti mažinami, tad 2009-2011 metais į "Klaipėdos energijos“ ūkį bei ilgalaikio turto įsigijimą numatyta investuoti 64,5 milijono litų, iš kurių 45 mln. litų yra įmonės lėšos, o 19,5 mln. litų – ES struktūrinių fondų parama.

"Šiemet buvome numatę investuoti 21,5 mln. litų, tačiau ekonominė krizė pakoregavo planus. ES fondų parama sumažinta 50 proc. Mažiau pinigų, mažiau ir darbų, bet 2010 metais ūkio modernizavimui vis tiek išleisime didžiulę sumą - 14,7 mln. litų”, - sakė A. Sakalas.

Už šias lėšas bus keičiamos susidėvėjusios trasos ir atliekami katilinių modernizacijos darbai.

“Šilumos gamybos ūkyje yra daug visokiausios įrangos. Ją irgi reikia keisti. Pavyzdžiui, anksčiau miesto pramonės įmonėms reikėjo daug garo, kurį mes gaminome. Dabar garo poreikis sumažėjo, pasikeitė įmonių dislokacijos vieta. Su ES fondų parama rekonstravus Lypkių rajoninę katilinę net 4,2 km sutrumpėjo eksploatuojamos garo trasos ilgis, garo gamyba perkelta arčiau vartotojų. Ši investicija ne tik taupo kurą, mažina elektros sąnaudas, bet tuo pačiu mažina gamtos taršą”, - investicijų naudą argumentavo V. Buinevičius.