Klaipėdiečių gyvenimas - beveik geriausias

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, sunkmečio našta Lietuvos miestuose lengvėja nevienodai. Be to, pagerėjimo ženklai tikriausiai labiau matyti statistikoje nei realiame gyvenime, tačiau jau bent yra į ką dairytis.

Prieš krizę - 27 Lt daugiau

Vienas iš atsigavimo ženklų, būdingų visiems miestams, yra pamažu augantis darbuotojų skaičius. Tiesa, Klaipėda čia labai džiūgauti neturi ko - pirmąjį šių metų ketvirtį palyginti su 2010-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, sąlyginis darbuotojų skaičius mūsų mieste padidėjo tik 1,2 proc. Kaune (1,8 proc.), Panevėžyje (1,6) ir Šiauliuose (1,6) dirbančiųjų daugėja sparčiau.

Visuose miestuose nežymiai auga ir atlyginimai, nors prieškrizinio lygio jie dar nepasiekė. Klaipėdoje iki vidutinio darbo užmokesčio, buvusio pirmąjį 2009-ųjų ketvirtį, praėjusių metų pabaigoje dar trūko 27,3 Lt. - 2010 m. paskutinį ketvirtį jis siekė 1812,7 lito atskaičius mokesčius. Mažiausiai stiebtis reikia Kaunui - ten metų gale iki prieškrizinių atlyginimų trūko 20,5 lito.

"Darbo užmokesčio didėjimą galėjo lemti tai, kad nebėra nemokamų atostogų. Darbo užmokestis nedidėja, bet žmogus gauna daugiau", - sakė J. Varanauskienė.

Vis dėlto perkamoji galia praėjusiais metais mažėjo, nes kainos augo sparčiau nei atlyginimai. Įdomu tai, kad Klaipėdoje iš visų miestų labiausiai pabrango alkoholis ir tabakas, o ženkliausiai atpigo poilsis ir kultūra, restoranų ir viešbučių paslaugos. Pernai klaipėdiečiams beveik 12 proc. išaugo būsto išlaikymo išlaidos, beveik 8 proc. - transporto. Vartojimo prekės ir paslaugos mūsų mieste brango mažiausiai iš visų penkių didžiųjų miestų - 3 proc. Labiausiai išsiskyrė Panevėžys - ten vartojimo prekės ir paslaugos kišenes plonina 4,1 proc. daugiau.

Nusipirktų 44 "kvadratus"

Taupymas labai išvargina, ir kai žmonės gauna daugiau, tada bent laikinai paišlaidauja Julita VARANAUSKIENĖ, SEB banko šeimos finansų ekspertė

"Klaipėdoje keturių asmenų šeimos išlaidos pagrindinėms reikmėms yra vienos mažiausių ir didžiausios įtakos tam turi išlaidų būstui dalis. Lyginant su kitais didmiesčiais klaipėdiečiai per mėnesį tam skiria maždaug 5 proc. mažiau nei vidurkis ir net 18 proc. mažiau nei šeimos Kaune, kur būsto išlaikymas yra brangiausias", - sakė J. Varanauskienė.

Tačiau apsigyventi, t. y. įsigyti arba išsinuomoti būstą Klaipėdoje nepigu. Vidutinė 1 kvadratinio metro būsto ploto kaina gyvenamuosiuose rajonuose mūsų mieste praėjusių metų gale siekė 2550 litų, o, pavyzdžiui, Panevėžyje - 1800 Lt. Vilniaus kaina didžiausia - 3300 Lt.

Išsinuomoti butą pigiausia Panevėžyje - mėnesiui tai atsieitų 225 litus, o Klaipėdoje, antroje pagal apsigyvenimo kainas po Vilniaus (825 Lt.), - 550 Lt.

Vidutinį darbo užmokestį gaunantis klaipėdietis imdamas paskolą galėtų įsigyti tik 44,2 kv. m. dydžio būstą (išskyrus naujos statybos būstus ir esančiuosius prestižiniuose rajonuose). Panevėžietis galėtų įsigyti 51,8, o vilnietis - 35,3 kv. m. dydžio būstą.

Pradės išlaidauti

Žvelgdama į ateitį J. Varanauskienė atkreipia dėmesį, kad šiltuoju metų laiku sumažėjusios sąskaitos už šildymą leis žmonėms padengti pradelstas skolas. Klaipėdiečių piniginėse vasarą papildomai liks apie 290 litų. Sumažėjusi būtinybė kaupti santaupas leis išlaikyti ar net padidinti vartojimo lygį.

"Jei dvejus metus žmonės nieko nepirko, dabar jau atsiranda būtinybė - sugenda virdulys, susidėvi drabužiai. Be to, taupymas labai išvargina, ir kai žmonės gauna daugiau, tada bent laikinai paišlaidauja", - sakė J. Varanauskienė.

Vis dėlto, anot jos, rudenį galime sulaukti dar didesnių šildymo sąskaitų, todėl apie žiemą verta pradėti galvoti vasarą.

"Tiems, kuriems sunkmetis didesnių finansinių pasekmių neturėjo, atsiras galimybė pinigus investuoti ilgesniam laikui, siekiant išvengti infliacijos poveikio", - sakė ekspertė.

Tikėtina, jog vidutinis darbo užmokestis jau didės 3,5 proc., tačiau vartojimo prekės ir paslaugos brangs ne ką lėčiau.

Eksportuojančios įmonės bus linkusios priimti naujų darbuptojų, tačiau nedžiugina tai, kad nemaža dalis tokių įmonių - drabužių siuvimo, metalo gaminių ir pan. - moka nedideles algas. Baldų, tekstilės gaminių, maisto produktų gamybos sektoriuose, kelionių, teisinių paslaugų ir apskaitos, maitinimo paslaugų versle darbuotojų skaičius, prognozuojama, mažės.