Kaip tokias išvadas vertina Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas? Pateikiame pirmininko komentarą.
Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas
Valstybės audito išvados kelia nusistebėjimą. Nesinori labai kritikuoti tarnautojų, atlikusių šį auditą, tačiau tiek pati audito procedūra, tiek pateiktų reikalavimų bei klausimų turinys, galų gale jo trukmė (buvo atliekamas bene metus laiko) tikrai nesudaro pagrindo džiaugtis atlikto darbo kokybe. Jau nekalbu apie daugybę klaidų pačioje ataskaitoje, pateiktų išvadų bei rekomendacijų Vyriausybei ir Ūkio ministerijai pagrįstumo stoką (švelniai tariant).
Skaitant audito išvadas peršasi mintis, kad valdininkai, atlikę auditą, į LEZ‘us ir jų valdymo bendroves žiūrėjo kaip į valdiškas institucijas, pamirštant, kad tai investicijų skatinimo įrankis, o valdymo bendrovė – ne biudžetinė įstaiga, o privatus ūkio subjektas, veikiantis konkurencinėje rinkoje, kuriam galioja visos konkurencinio verslo žaidimo taisyklės. Knibžda abejonės, ar tikrai VK turėjo pakankamai kompetencijos atlikti vertingą analizę ir pateikti profesionalias išvadas.
Tikrai galiu sutikti su tuo, kad „ ...Naujų laisvųjų ekonominių zonų steigimas, skatinant investicijų atėjimą papildomomis mokestinėmis lengvatomis tik į konkrečias teritorijas neturint ilgalaikės investicijų pritraukimo strategijos, gali neduoti efektyvaus rezultato“. Valstybė, jei tikrai nori pritraukti investicijų ir sėkmingai konkuruoti, privalo ne tik suformuoti investicijų pritraukimo strategiją, bet ir ją nuosekliai realizuoti, visų pirma gerindama verslo aplinką, didindama potencialių investuotojų pasitikėjimą, stiprindama savo konkurencinius pranašumus, šalindama kliūtis investuotojų kelyje.
Dabar gi vietoje to, kad padėti LEZ‘ams tikrai nelengvoje konkurencinėje kovoje už investicijų pritraukimą pradedamas „karas“ prieš besisteigiančius LEZ‘us, tiek tiems, kurie tik bando steigtis, tiek tiems, kurie pradeda lipti iš balos, tiek tiems, kurie pasiekė gerus rezultatus uždedamas toks apynasris, kuris ir vienus ir kitus uždusins ir palaidos.
Labai panašu į 1994-1994 metus, kai buvo diskutuojami, derinami ir priiminėjami LEZ‘ų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Tada valdžios žmonėms reikėjo įrodinėti, kad LEZ‘uose nebus gaminami ir platinami narkotikai, nebus prekiaujama ginklais, neveiks ten nelegalūs lošimo namai ir viešnamiai, nebus plaunami pinigai. Vienas iš didžiausiu rūpesčių valdžiai ir tada buvo – ar tik LEZ‘ų operatoriai nesiekia gauti pelno iš savo veiklos.
Didele dalimi Valstybės kontrolė LEZ veiklos audito ataskaitoje fiksavo įvairius formalių biurokratinių taisyklių, nurodymų pažeidimus, kurie neturi jokio ryšio su LEZ‘ų, kaip verslo struktūrų, veiklos efektyvumu. Ar ūkinė veikla yra efektyvi visgi reikia spręsti ne gal tai, o pagal veiklos rezultatus, padarytų investicijų atsiperkamumo rodiklius. Bent Klaipėdos LEZ veiklos rezultatai pralenkia optimistiškiausias prognozes. Nuo veiklos pradžios Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės investavo apie 1,6 mlrd litų, zonoje veikia 17 įmonių. Šių įmonių sukurtas produktas 2011 metais sudarė arti 3% viso Lietuvos BVP, o eksportas (kas ypač svarbu Lietuvos ekonomikais– net daugiau kaip 5% visos Lietuvos eksporto. Zonoje sukurta arti 1500 naujų darbo vietų, zonos įmonių užsakymai kitoms įmonės kasmet sukuria papildomus šimtus naujų papildomų darbo vietų.
Nuo LEZ veiklos pradžios zonos įmonės sumokėjo daugiau kaip 300 mln litų mokesčių, neskaičiuojant jų veiklos multiplikacinio efekto, t. y. pasekmių ekonomikai dėl iš kitų Lietuvos įmonių pirktų paslaugų bei prekių - papildomai sukurtų darbo vietų kitose įmonėse. Vien 2011 metais tokių papildomų užsakymų kitoms Lietuvos įmonėms buvo arti 800 mln. litų, o nuo zonos veiklos pradžios šis efekto dėka buvo sumokėta virš 100 mln. litų.
Padarytų investicijų efektyvumą vertėtų iliustruoti skaičiais:
Valstybės investicija į zonos infrastruktūrą yra 15,8 mln. litų, Klaipėdos miesto savivaldybės – 1,65 mln. litų, ES fondų – 28 mln. litų. Ekspertai paskaičiavo, kad valstybės investicijų grąža yra 49 proc., jų grynoji dabartinė vertė - 409 mln. Litų, tad investicija atsipirko dar 2006 metais. Ekonominio projekto efektyvumą reikėtų matuoti ne pagal tariamus ar tikrus pažeidimus, o pagal jo poveikį ekonomikai. Vienas hektaras valstybinės žemės, išnuomotas investuotojui Klaipėdos LEZ, 2011 metais generavo 51 mln. litų BVP, o vienas milijonas viešojo sektoriaus investicijų į zoną generavo 99 mln. litų BVP. Net audito išvadoje nurodyta, kad pagal investicijų, tenkančių vienam hektarui (15,4 mln Lt/ha)išnuomotos valstybinės žemės Klaipėdos LEZ lenkia net pačius didžiausius Lenkijos SEZ rodiklius. Beje, iš tikro šis mūsų rodiklis realybėje yra net geresnis (20,89 mln Lt/ha).
Matomai ne veltui 2010-aisiais „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ Klaipėdos LEZ pagal joje suteikiamas verslo sąlygas bei sukurtą infrastruktūrą įvertino kaip vieną iš 5 geriausių ekonominių zonų pasaulyje, o bendrame pasaulio laisvųjų zonų reitinge Klaipėdos LEZ teko 19 vieta. „Financial Times“ įvertinimas rėmėsi ne kieno nors nuojautomis ar fantazijomis, o konkrečiais skaičiais, todėl šiuo požiūriu šis įvertinimas svarbesnis, svaresnis ir objektyvesnis. Beje, 2012 metais (kai Valstybės kontrolė fiksavo kaip neefektyviai yra valdomos laisvosios zonos Lietuvoje) išanalizavus apie 15 tūkst. Europos kompanijų, savo srities lyderių, veiklos rodiklius Klaipėdos LEZ Valdymo bendrovė buvo atrinkta „European Busines Awards 2012“ nominacijai už veiklos tvarumą bei aplinkos saugojimą.
Taip pat abejočiau VK išvada išvada dėl nepakankamo vyriausybės ir Ūkio ministerijos LEZ veiklos reglamentavimo ir priežiūros. Veikiau atvirkščiai – realizavus VK rekomendacijas joms, LEZ potencialas ir efektyvumas ne tik sumažės, kai kurios siūlomos priemonės gali net sužlugdyti jau veikiančius LEZ, o naujai steigiami taip ir nepradės realiai veikti, kadangi gali neatsirasti atsakingų, kompetentingų ir veiklių operatorių, kurie matytų verslo perspektyvą valdyti tokius LEZ‘us . Įgyvendinus siūlomas rekomendacijas (sugriežtinus LEZ veiklos reglamentavimą, operatorių ūkinės veiklos ir rezultatų apibrėžtų kriterijų fiksavimą ir taikant sankcijas už jų nevykdymą, tiesiogiai kišantis į operatorių ūkinę veiklą, padidinus valstybės institucijų kontrolę ir priežiūrą ir pan.) tiesiog neliks vietos verslui valdant LEZ. Šiuos mano nuogąstavimus patvirtina ir Ūkio ministerijos šiais metais paskelbto tarptautinio konkurso naujiems LEZ valdyti rezultatai: jei neklystu, per nustatytą laikotarpį atsirado tik vienas pretendentas, todėl konkurso terminą teko pratęsti.
Noriu atkreipti dėmesį, kad toks konkurso „rezultatas“ yra esamomis LEZ veiklos reglamentavimo sąlygomis. Koks rezultatas būtų realizavus VK rekomendacijas atspėti nesunku – niekas nesiims tokių LEZ valdytojo funkcijų. Labai norisi tikėti, kad tiek vyriausybė, tiek Ūkio ministerija kritiškai įvertins šias rekomendacijas ir nepuls beatodairiškai jų vykdyti. Priešingu atveju valstybei tiesiog vertėtų iš naujo apsispręsti dėl LEZ valdymo modelio: atsisakyti deklaruojamo privataus valdymo modelio ir pačiai imtis LEZ operatoriaus funkcijų. Deja, pasaulinė praktika ir tendencijos yra priešingos: remiantis pasaulinės laisvųjų zonų konvencijos (WFZC) duomenimis, 1970 metais visos LEZ pasaulyje buvo valdomos valstybių, 1995 metais – tokių zonų liko 15 proc., o 2007 – mažiau kaip 10 pro. Beje, daugelis mūsų investuotojų zonos privatų valdymą nurodo kaip esminę aplinkybę, apsisprendžiant pradėti verslą.
Audito išvadoje tvirtinama, kad nėra pakankamai skiriamas dėmesys kaip valdymo bendrovės įgyvendina prisiimtus įsipareigojimus, nepritraukiame tiek investicijų kiek buvo tikimasi. Apie valstybės lūkesčius steigiant Klaipėdos laisvąją ekonominė zoną aš galiu spręsti tik iš to, kas yra fiksuota sutartyje tarp zonos valdymo bendrovės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės: per tris metus nuo zonos pripažinimo veikiančia (tai įvyko 2000-09-06)sutinkamai su šia sutartimi į zoną turi būti investuota 12 mln.Lt, per 5 metus – ne mažiau 80 mln., per 10 metų- ne mažiau 200 mln. Lt. Kai 1999 m. pasirašiau šią sutartį man šie reikalavimai atrodė neįtikėtinai didelį ... ir nebuvau įsitikinęs, kad sugebėsime pritraukti tiek investicijų. Realybė yra tokia ir ji gerokai pranoko tiek lūkesčius, tiek prisiimtus įsipareigojimus: 2003-09-06 pritraukta 21,26 mln Lt investicijų (įsipareigojimas pagal sutartį su LRV– 12 mln.Lt); 2005-09-06 – 121,52 mln.Lt (įsipareigojimas pagal sutartį su LRV – 80 mln.Lt); 2010-09-06 – 810,1 mln Lt (įsipareigojimas pagal sutartį su LRV – 200 mln.Lt).
Tikrintojų akcentuojami aspektai tiesiog parodo jų požiūrį ir supratimą. Tik tiek! Beje, rekomendacijos numatyti valdymo bendrovių prievolę iš karto išsinuomoti visą zonos teritoriją (400 ar 500 hektarų) ir už ją mokėti nuomos mokestį įgyvendinimas reikštų valdymo bendrovių ekonominį sužlugdymą pačioje jos veiklos pradžioje, o rekomendacija zonų infrastruktūrą vystyti zonų valdymo bendrovių lėšomis reiškia padaryti Lietuvos LEZ‘us nekonkurencingus, nes tokiu atveju infrastruktūros išvystymo kaštai būtų perkeliami investuotojams.
O išvada, kad valdymo bendrovės neteikia kasmetinių ataskaitų Vyriausybei apie savo ir zonos veiklą, numatytų zonų statutuose, - tai tik viena iš daugybės netikslumų ir klaidų šioje ataskaitoje, nes tikrovėje minėtas ataskaitas pateikėme ir teikiame. VK audito metu paprašius Ūkio ministerijai pakartotinai išsiuntėme jų kopijas.
Galų gale, jei LEZ yra ekonominis projektas, o zoną valdo ūkio subjektas, o ne biudžetinė įstaiga, kompanijos veiklos efektyvumo didinimas yra šiuos kompanijos vadybos kasdienis rūpestis. Tą Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės ir daro. Jei ūkinio subjekto veiklos efektyvumu ims rūpintis valdžia – veiklos efektyvumo tikrai nepadaugės, veikiau atvirkščiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą