Valstybės kontroliuojamai AB "Klaipėdos nafta" pradėjo vadovauti iki šiol energetikos įmonės LEO LT likvidavimu besirūpinęs Rokas Masiulis. Nuo 2002-ųjų generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Jurgis Aušra pasitraukė "šalių susitarimu, bet valdybos iniciatyva".
Naujojo įmonės vadovo paskyrimas motyvuojamas naujais iššūkiais bendrovei. Pirmiausia - suskystintų dujų importo terminalo projekto įgyvendinimu.
Žaibiškas sprendimas
Kalbos apie būsimą "Klaipėdos naftos" vadovo keitimą pradėjo sklandyti iškart po paskutinių Seimo rinkimų. Pastaruoju metu neoficialiai buvo kalbama, kad sprendimai bus padaryti po įmonės akcininkų susirinkimo, kuris įvyko praėjusią savaitę.
"Klaipėdos naftos", kurios 70,63 proc. akcijų valdo Energetikos ministerija, valdybos pirmininkas, energetikos viceministras Romas Švedas "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad 69 metų amžiaus J. Aušra iš pareigų pasitraukė valdybos iniciatyva. Oficialiai iš darbo jis išeina šalių susitarimu.
[BANERIS]"Jurgio Aušros indėlis į įmonę ir jos veiklos plėtojimą yra labai reikšmingas. Jo pastangomis baigta terminalo rekonstrukcija, įmonė neturi skolų, dirba pelningai. Tačiau dabar prasideda naujas bendrovės veiklos etapas, susijęs su naujais uždaviniais - pirmiausia su perspektyvine galimybe dalyvauti statant suskystintų dujų importo terminalą. Valdyba mano, kad į šį naują etapą įmonė turi žengti su nauju vadovu. Būtent dabar buvo tinkamiausiais momentas šiems pokyčiams", - aiškino R. Švedas.
"Vakarų ekspreso" duomenimis, įmonės vadovų kaitai buvo ruoštasi iš anksto - valdyba neseniai nepatenkino J. Aušros prašymo išleisti jį atostogų.
Sprendimas dėl J. Aušros ir naujojo vadovo buvo priimtas trečiadienį Vilniuje. Ketvirtadienį 11 val. R. Švedas įmonės administracijai jau pristatė naująjį generalinį direktorių 40 metų amžiaus R. Masiulį.
"Nulėmė patirtis"
"Jurgis Aušra palieka labai aukštai iškeltą kartelę. Išlaikyti ją šiame lygyje ir kelti dar aukščiau bus tikras iššūkis naujajam vadovui. Ieškant kandidatų pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į kompetenciją, o ne partiškumą. Nei, aš, nei ministras Arvydas Sekmokas, nei Rokas Masiulis nepriklauso jokiai partijai", - teigė R. Švedas.
Anot jo, kandidato pasirinkimą lėmė patirtis ir kvalifikacija įgyta dirbant energetikos ir finansų sektoriuose. Keturiolika metų jis darbavosi įmonėse "Arthur Andersen" ir "Ernst & Young", kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams. Paskutinioji jo darbovietė - likviduojama bendrovė LEO LT, kur jis buvo valdybos narys bei administracijos direktorius.
"Mano darbas iki ateinant į LEO LT buvo susijęs su energetikos bendrovėmis - tekdavo teikti patarimus dėl tokių įmonių sandorių, susijungimų ir kitų panašių operacijų. Pusmetį teko darbuotis Kazachstane, su viena iš valstybinės naftos kompanijos prekybinės atšakos įmone", - sakė pats R. Masiulis.
Jis patikino, kad neturi jokių giminystės ryšių su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu. Naujojo "Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus brolis dvynys Petras Masiulis vadovauja telekomunikacijų bendrovei "Tele2". Pokalbininkas tvirtino, kad jau artimiausiu metu persikels gyventi į Klaipėdą.
Įspūdingas palikimas
Nepartinis J. Aušra "Klaipėdos naftai" vadovavo nuo 2002 m. vasario, kai pakeitė atsistatydinusį Donatą Kaubrį. J. Aušra per savo vadovavimo laikotarpį ne tik pabaigė įmonės rekonstrukciją, bet ir atidavė 300 mln. litų iki jo paimtų paskolų.
"Esu Klaipėdos patriotas, tad įmonę palieku didžiuodamasis, nes pavyko įrodyti, kad ne tik privačios, bet ir valstybinė įmonė gali dirbti puikiai. Pavyko pasiekti, kad "Klaipėdos nafta" būtų įtraukta į strateginių ir neprivatizuojamų įmonių sąrašą. Pavyko perpus sumažinti krovos darbų savikainą, grąžinti visas skolas. Naujajam vadovui įmonės sąskaitose palieku 63,5 milijono litų", - ketvirtadienį sakė J. Aušra.
Bene įspūdingiausi metai įmonei buvo 2008-ieji, kai buvo pasiekta rekordinė krova - per metus į tanklaivius perpilta 8,2 mln. tonų naftos produktų.
Šių metų įmonės pajamos yra net penktadaliu didesnės nei gautos pernai sausio-balandžio mėnesiais. Šį balandį įmonė pasiekė didžiulį tiek pajamų, tiek ir krovos rodiklių šuolį - perpylė 740 tūkst. naftos produktų. Tai - net 69 proc. daugiau nei 2009-ųjų balandį. O pajamos lyginant šiuos laikotarpius padidėjo net 73,5 proc. - nuo 6,8 iki 11,8 mln. litų. Nuo metų pradžios įmonės krova išaugo 11,7 proc. ir siekia 2,66 mln. tonų. Keturių mėnesių pajamos yra 19 proc. didesnės - išaugo nuo 36,1 iki 43 mln. litų.
Per praėjusius metus "Klaipėdos nafta" perpylė 7,66 mln. tonų naftos produktų ir 8 proc. viršijo planuotą krovą.
Šiemet jau skelbta, kad įmonė planuoja dirbti gamybiniu pajėgumu - perpilti 7,1 mln. tonų. Tačiau jei ir toliau bus išlaikomos tokios krovos tendencijos, visai realu, jog įmonė jau trečius metus iš eilės viršys projektinio pajėgumo ribą.
Šiemet įmonė dividendams skyrė 16,4 mln. litų. Tai penktadaliu didesnė suma nei pernai. Buvo skelbta, kad dividendų mokėjimo politiką ketinama tęsti ir šiemet.
Vien iš dividendų valstybei šiemet teks apie 11,6 mln. litų (pernai pervesta 9,55 mln. litų). Valdžią turėjo džiuginti ir pelno mokestis. Įmonė už 2009-uosius jo sumokėjo 9 mln. litų.
"Linkiu naujajam vadovui puoselėti ir saugoti dabartinį kolektyvą. Taip pat atsiminti šio krašto žmonių išmintį: "Kuo tu esi, aš jau buvau. Kuo aš esu, tu dar būsi". Jei ateityje galėsiu būti naudingas, niekada neatsisakysiu padėti", - vakar sakė J. Aušra, dabar nusiteikęs niekur iš Klaipėdos neišvykti ir poilsiauti, nes dar turėjo 116 nepanaudotų atostogų dienų.
Ilgametis "Klaipėdos naftos" vadovas taip pat palinkėjo savo įpėdiniui toliau puoselėti gerus santykius su uostamiesčio savivaldybe ir pakvietė jį bei R. Švedą pabaigti pasodinti pernai minėtam įmonės 50-mečiui skirtą penkiasdešimties ąžuolų alėją prie P. Lideikio gatvės.
Akcijų neparduos
R. Švedas ketvirtadienį patikino, kad Vyriausybė nesvarsto nei galimybių parduoti "Klaipėdos naftos" akcijas, nei kaip nors kitaip perleisti jos kontrolę, nes "tai yra strategiškai svarbi ir energetinį šalies saugumą užtikrinanti įmonė".
Anot jo, naujajam vadovui bus keliama užduotis toliau išlaikyti "draugiškus ir konstruktyvius" santykius su koncernu "Orlen Lietuva", nes Vyriausybė yra suinteresuota, jog šią įmonę valdytų euaoatlantinės kilmės kapitalas.
"Politiškai jau yra nuspręsta, kad Lietuvai būtina statyti suskystintų dujų importo terminalą. Turime daug studijų ir pasiūlymų. Šią vasarą visi jie turi būti apibendrinti, o rudenį priimti konkretūs sprendimai. "Klaipėdos nafta" su savo patirtimi ir galimybėmis yra puikus įrankis įgyvendinti tokį projektą", - sakė įmonės valdybos pirmininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą