Tačiau tikimasi, kad po keleto metų klaipėdiečiai bei miesto svečiai susipažinti su Klaipėdos vandentiekio – seniausio Lietuvoje – istorija galės kasdien. Tą padaryti jiems leis planuojamas dar vienas miesto traukos objektas. Tai - specialus vandentiekio muziejus istorinėje vietoje, 1-ojoje vandenvietėje Liepų gatvėje, kur 1898 metais ir išgręžtas pirmasis giluminis vandens gręžinys.
AB “Klaipėdos vanduo” generalinis direktorius Leonas Makūnas didžiuojasi, kad būtent Klaipėda gali vadintis profesionalaus vandens tiekimo šalyje pradininke.
“Toks muziejus bus labai logiškas objektas mieste, kuriame yra seniausia vandenvietė Lietuvoje. Juolab kad yra išlikusi to pirmojo giluminio gręžinio vieta. Tai – labai simbolinė vieta, parodanti, nuo ko prasidėjo ne tik mūsų įmonės istorija, bet ir civilizuotas viso miesto gyvenimas. Būtent 1898 metus galima vadinti Klaipėdos centralizuoto vandentiekio pradžia.
Ir mes didžiuosimės galėdami parodyti, kaip dar daugiau nei prieš 100 metų vandentiekininkai rūpinosi Klaipėda ir jos žmonėmis. Dabar mes tęsiame mūsų pirmtakų pradėtą darbą – aprūpiname miestą bei rajoną vandeniu ir valome nuotekas, o muziejus bus lyg duoklė jiems”, - sako įmonės vadovas.
Anot jo, šiuo metu jau baigta muziejaus studija ir yra užsakytas pastato bei aplinkos projektas. Beje, dalis muziejaus bus uždarose patalpose, o dalis – po atviru dangumi.
“Su didesniais eksponatais, pavyzdžiui, vamzdžiais, sklendėmis, hidrantais, siurbliais ir kita vandens gamyboje naudojama technika bus galima susipažinti lauke. Esame jų sukaupę jau nemažai.
Tai bus jauki poilsio ir edukacijos erdvė. Mūsų siekis – kad uždara teritorija taptų atvira ir patrauklia tiek miestiečiams, tiek turistams. Viešumas – vienas mūsų veiklos principų, o atidarydami muziejų prisidėsime ir prieš švietėjiškos misijos”, - teigia L. Makūnas.
Tikimasi, kad praktinis projekto realizavimas bus pradėtas ateinančiais metais.
Būtent Liepų gatvėje, dabartinėje 1-osios vandenvietės teritorijoje, buvo atidarytas Klaipėdos vandentiekis. Tai įvyko simbolinę miestui dieną - 1902 metų rugpjūčio 2-ąją, švenčiant Klaipėdos 650 metų jubiliejų. Vandentiekio kompleksą sudarė bokštas, siurblinė, aeracijos bei filtrų pastatai, transformatorinė. Statinių ansamblyje ypač išsiskyrė gražus vandens bokštas, tapęs šiaurinės miesto dalies akcentu.
Beje, pirmaisiais vandentiekio gyvavimo metais Klaipėdoje buvo tik 1 095 abonentai. Iki metų pabaigos miestas gavo apie 94 000 kub. metrų vandens. Kartu su vandentiekiu uostamiestyje atsirado ir moderni nuotekų kanalizacija. Ji baigta įrengti 1916 metais, o, pavyzdžiui, 1933-iųjų leidiniuose minima, kad “kanalizacijos įmonė turi 30,5 km ilgio kanalizaciją ūkiškiems vandenims ir 7,5 km ilgio lietaus kanalizaciją”.
“Lyginti tų skaičių su dabartiniais turbūt neįmanoma. Visai kiti mastai, kitos teritorijos, kiti kiekiai. Tačiau, manau, tiek to meto, tiek, mūsų, dabartinių, vandentiekininkų tikslas išlieka tas pats – užtikrinti miestiečių aprūpinimą kokybišku vandeniu, rūpintis aplinka surenkant bei valant nuotekas. Kitaip sakant – garantuoti kokybišką ir patogų gyvenimą. Mūsų profesinės šventės proga dėkoju visiems, kūrusiems ir kuriantiems Klaipėdos vandentiekio istoriją, ir, žinoma, visiems mūsų vartotojams, be kurių mūsų darbas būtų beprasmis”, - sako Leonas Makūnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą