Kodėl brangs vanduo

Daugiabučiuose – didžiausi nuostoliai

Didžiausią kainų pokytį pajus tie daugiabučių gyventojai, kurie už paslaugas atsiskaito pagal butuose įrengtus apskaitos prietaisų rodmenis. Jiems vanduo ir pabrangs daugiausiai – 0,23 ct už 1 kub. m. Ligi šiol už 1 kub. m vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo jie mokėdavo 2,71 Eur, o jau kitą mėnesį – 2,94 Eur.

O tiems daugiabučių gyventojams, kurie atsiskaito pagal namo įvade įrengtus apskaitos prietaisus, kaina išliks ta pati, kaip ir ligi šiol – 2,67 Eur.

Vieninteliems individualių namų gyventojams, kurie už vandenį atsiskaito pagal name įrengtus apskaitos prietaisus, kaina sumažės vos 1 ct – ligi šiol jie mokėjo 2,71 Eur už 1 kub. m, o netrukus mokės 2,70 Eur.

Kainos, pasak G. Valinevičiaus, labiausiai pakeltos daugiabučių gyventojams todėl, kad būtent daugiabučiuose patiriami didžiausi vandens nuostoliai: „Per metus susidaro 8,5 proc. skirtumas tarp namo įvadinio apskaitos prietaiso ir skaitiklių butuose. Kažkas nesąžiningai elgiasi, o gal vanduo kažkur nuteka. Pagal skaičiavimo metodiką, nuostoliai, susidarę daugiabučiame name, yra visų gyventojų rūpestis, nes visi vamzdynai ir komunikacijos yra bendras namo gyventojų turtas“, – aiškino bendrovės vadovas.

Nenori mokėti už kaimynus

Tačiau tvarkingai daugiabučių namų sistemas prižiūrintiems ir pagal namo įvado prietaisus atsiskaitantiems gyventojams vanduo nebrangs. Taip, tikino G. Valinevičius, siekiama, kad daugiabučiai burtųsi į bendrijas arba turėtų įgaliotą asmenį ar įmonę, kurios atsikaitytų su jų bendrove pagal namo įvado rodmenis.

„Tačiau Kretingoje, deja, vyksta atvirkštinis procesas, – per šiuos metus 3 daugiabučių bendrijos atsisakė mokėti pagal įvadinio skaitiklio rodmenis ir grįžo prie asmeninių apskaitos prietaisų, nes nebenori mokėti už nesąžiningus kaimynus“, – kalbėjo G. Valinevičius.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas aiškino, jog kainų diferencijavimas įteisintas visoje Lietuvoje: „Bazinės kainos privalo būti perskaičiuotos kas treji metai. Pastarosios galioja nuo 2012-ųjų, o naujos turėjo būti skaičiuojamos dar 2015 metais, tačiau keitėsi tvarkos, ir šis procesas buvo atidėtas ligi 2016-ųjų gruodžio. Pernai „Kretingos vandenys“ suskaičiavo ir naujas kainas pagal pastarųjų 3 metų rodiklius pateikė Kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kuri šią liepą jas patvirtino, ir jos pradės galioti nuo lapkričio 1 dienos.“

Trejiems metams nustatyta bazinė kaina, G. Valinevičiaus žodžiais, gali kisti, priklausomai nuo besikeičiančios ekonominės situacijos.

Nėra įstatymo, kaip priversti

„Kretingos vandenų“ vadovas neslėpė, jog vandens kainos didės, ir joms įtakos turi vienas svarbus veiksnys – tai, kad dalis individualių ūkių vis dar nesijungia prie vandentvarkos tinklų.

Pasinaudodama Europos Sąjungos paramos lėšomis, įmonė įvykdė tinklų plėtrą Kretingos rajone, tačiau vien mieste prie jų vis dar neprisijungę maždaug 5-6 proc., arba 100-150 namų ūkių. „Tinklai pravesti iki gyventojų individualių valdų, bet nėra įstatymo, kaip priversti žmones įsivesti vandenį, nes žmogus turi teisę pats juo apsirūpinti“, – teigė G. Valinevičius. Jis tęsė mintį: „Įžengti į privačią erdvę neturime teisės, o esame baudžiami už tai, ko patys padaryti negalime. Šalies vandentvarkos įmonės vykdė valstybės politiką – užtikrinti kuo didesnį gyventojų prieinamumą prie tinklų, tačiau valstybė nenumatė prievolės gyventojams. Ir ši neteisybė atsilieps vandens kainoms. Vartotojai, kurie tvarkingai prisijungę, mokės už tuos, kurie nuotekomis teršia aplinką“, – apmaudą išliejo G. Valinevičius, neslėpdamas, jog jų įmonė įpareigota į valstybės biudžetą sugrąžinti 385 tūkst. Eur už nepasiektus projekto tikslus.

Jis įsitikinęs, jog ši menama korekcija yra neteisinga: “2007-2014 m. mūsų įmonės vykdytas vandentvarkos projektas susidėjo iš 5 veiklų: Kretingos miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos, dumblo vežimo automobilio įsigijimo, Salantų -Vydamantų nuotekų valyklų rekonstrukcijos, Salantų-Vydmantų vandens gerinimo įrenginių statybos ir paskiausiai – Salantų-Vydmantų nuotekų tinklų įrengimo. Pirmos 4 veiklos įvykdytos. Užstrigome tik su Salantų ir Vydmantų nuotekų tinklų įrengimu, už kurią susidarytų 31 tūkst. eurų bauda, o dabar turime mokėti ir už įvykdytas veiklas“.

G. Valinevičius tikino, jog dėl tos priežasties praėjusią savaitę išvien su kitų panašioje situacijoje atsidūrusių 17 šalies įmonių vadovų kreipėsi į Vilniaus apeliacinį teismą, kad panaikintų Aplinkos ministerijos skirtas nuobaudas.

Dokumentai brangiau už vamzdį

G. Valinevičius, būdamas Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidiumo narys, priminė, jog pernai Europos Komisija inicijavo tyrimą dėl nuotekų reglamento pažeidimų aglomeracijose. Lietuvoje tokių yra 75, tarp jų – ir Kretingos miestas.

Aglomeracijose prie centralizuotų nuotekų tinklų privalo prisijungti 98 proc. gyventojų, daugumoje jų šis rodiklis – mažesnis, Kretingoje – 95 proc. Dėl šių pažeidimų Lietuvai duotas 5-erių metų laikotarpis pasitaisyti.

„Aplinkos ministerija aglomeracijoms skyrė 1 mln. eurų: savivaldybės gali teikti paraiškas ir gauti po 100 tūkst. eurų finansinės paramos. Paramos suma vienam gyventojui negali viršyti 1 tūkst. Eur, savivaldybės taip pat privalo prisidėti 30 proc.“, – sakė G. Valinevičius.

Tačiau jį stebina neaiškūs būsimų darbų metodai: „Savivaldybės, pajungdamos prie tinklų naują gyventoją, privalės įsiregistruoti savo nuosavybę privačioje valdoje, – tam reikės projekto, įforminti servitutą. Šie dokumentai kainuos 500-700 Eur. Biurokratizmo kaina bus didesnė už paties vamzdžio nuo įvado ligi namo. Vietoj to, kad valstybė skirtų dotaciją, bus išmetami pinigai, vilkinamas laikas, – o darbus reikia atlikti per 5-erius metus.“

---

Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos komentaras apie tai, kad bendrovės „Kretingos vandenys“ nuostolius gali tekti padengti vartotojams:

- Susidariusią situaciją vertinu neigiamai: projektas kone įvykdytas, o įmonė turi atsakyti už tai, ko iš jos reikalauti negalima. Dėl to jos negalime ir kaltinti. Įmonė tokių apyvartinių lėšų – 385 tūks. Eur – neturi, jai tektų imti paskolą, o tai paveiks vandens kainas. Visgi tikimės, kad teismo sprendimas bus palankus, nes nėra teisės aktų, kurie priverstų gyventojus jungtis prie tinklų. Manau, kad pirmiausia Aplinkos ministerija turėtų susirūpinti priimti teisės aktus, kuriais įpareigotų gyventojus, sugriežtinant kontrolę dėl aplinkos taršos. Turiu raštą, kaip Aplinkos ministerija atsakė vienai šalies savivaldybei dėl gyventojų prisijungimo: „Pažymime, kad galiojančiuose teisės aktuose prisijungimas nereglamentuotas, ir gyventojai neprivalo prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.“

Susizgribusi dėl netvarkos ministerija savivaldybėms skyrė 1 mln. eurų. Tačiau lazda turi du galus: žmonės suprato, kad visi gali pretenduoti į paramą, o mes norime atsižvelgti į mažas pajamas gaunančius asmenis ir besijungiančius ne kaimuose, o tik Kretingos mieste.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo bendrovės „Kretingos vandenys“ valdybos nario Povilo Černeckio komentaras:

– Nors Aplinkos ministerija savivaldybėms numatė iki 100 tūkst. eurų, tačiau tokios sumos galime ir negauti. Lietuvoje yra 60 savivaldybių, arba 75 aglomeracijos, ir sunku pasakyti, kiek kuriai skirs lėšų. Paraiškas privalome pateikti iki lapkričio 1 d.

Su bendrovės „Kretingos vandenys“ atstovais pirmiausiai lankomės pas tuos gyventojus, kurie turi įsivedę vandenį, tačiau nėra pasijungę prie nuotekų tinklų. Raginame atsiliepti ir pačius gyventojus. Dar neturime konkrečios informacijos, kiek gyventojų pageidaus jungtis prie centralizuotų tinklų. Taip pat negalime pasakyti, ir kiek kam galėsime skirti lėšų. Gali būti atvejų, kad prisijungimas kainuos brangiau, negu 1,3 tūkst. eurų, todėl manome, kad pirmenybę teiksime ne vien socialinės paramos gavėjams, bet ir tiems asmenims, kurie sutiks prie darbų prisidėti savo lėšomis.