Šviesaus atminimo klaipėdietis filosofas Leonidas Donskis yra taikliai pastebėjęs, jog "Vilnius nenumaldomai virsta vakarietiško didmiesčio karikatūra, o visos politinės ir administracinės galios, sutelktos jame, šį puikų miestą, tikrai nesutvertą vaidinti buvusios sovietinės Maskvos vaidmens, daro liūdnai panašų į trečiojo pasaulio šalių sostines". Kodėl auga tik Vilnius - vienintelis politinis, administracinis ir ekonominis centras, siurbiantis visos šalies finansinius, intelektualinius, kūrybinius ir žmogiškuosius išteklius? Kokių pranašumų konkurencinėje kovoje su sostine neišnaudoja Klaipėda?
Lietuvos sostinė ir didžiausias miestas Vilnius su metropoline zona sukuria daugiau nei 30 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto, apie 60 proc. visų užsienio investicijų tenka Vilniui. Iš 2 130 šalyje praktikuojančių advokatų sostinėje dirba daugiau nei pusė - 1 288. Klaipėdoje gi tik 145.
Naujų biurų pasiūla Vilniuje praeitais metais augo 7 proc. Buvo atidaryti 7 verslo centrai, kuriuose verslininkams pasiūlyta 38 tūkst. kv. m naudingojo ploto, o šiais metais sostinėje iškilo dar 5 nauji verslo biurai, kuriuose - per 77 tūkst. kv. m naudingojo ploto. Klaipėdoje pernai nebuvo atidarytas nė vienas naujas administracinės paskirties pastatas, šiemet pabaigtas tik vienas nedidelis pastatas Minijos gatvėje. Bendras modernių biurų naudingasis plotas Vilniuje siekia 546,6 tūkst. kv. m, Klaipėdoje - 65 tūkst. kv. m.
Politinė ir administracinė valdžia Lietuvoje taip centralizuota, kad Klaipėdoje veikiančių stambių įmonių vadovai priversti nuolatos važinėti į sostinę, kurioje priimami visi strateginiai sprendimai. Dėl tos pačios priežasties didžiausios verslo įmonės savo administracinius centrus sąmoningai perkelia iš Klaipėdos į Vilnių.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą