Kodėl televizijoje euras auksu žiba

Kodėl televizijoje euras auksu žiba

2015 metų sausio 1 dieną Lietuvai leista įsivesti eurą. Nacionalinis transliuotojas šią žinią nušviečia gana džiugiai, tačiau kaip tai palies gyventojus, kaip pasikeis gyvenimas, kalbama nedaug. Kodėl taip yra, „TV publika“ klausė LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo Rimvydo Paleckio.

- Ar euro įvedimas yra iš tiesų teigiama žinia? Kodėl nacionalinis transliuotojas ją parodo tik iš gerosios pusės ir nedaug kalba apie valiutos pakeitimo sunkumus, poveikį žmonėms?

- Aš ne visai su jumis sutikčiau. Bent jau kiek girdžiu, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistai užduoda gana aštrius, kritinius klausimus ir maždaug atspindi gyventojų nuotaikas. Kalbama apie kylančias kainas, įvairias baimes. O už euro įvedimo procesus atsakingi pareigūnai atsako į klausimus. Mes paprastai stengiamės klausti žmonių, kurie ne šiaip turi teigiamą arba neigiamą nuomonę, bet kurie atsako už euro įvedimą arba jo neįvedimą. Tiek premjeras, tiek finansų ministras, tiek banko vadovas, be abejo, neslepia esantys už tai, kad euras būtų įvestas, kaip ir prezidentė, bet jie visada sulaukia kritinių žurnalistų klausimų. Čia viskas gerai. Mano įspūdis toks: žurnalistai, užėmę kritinę poziciją, klausia konkrečiai, apie nuogąstavimus, apie tai, kaip kainos pakilo Latvijoje, Estijoje, kaip eurą įvedus visur žmonės patyrė tam tikrų nepatogumų, nes laiku kažkas nepamatė kainų, galbūt kažkokių pinigų liko bankuose. Aš manau, kad atspindimi visi požiūriai, visos nuomonės.

- O kaip jaučiasi paprasti vartotojai? Kodėl apie juos kalbama nedaug?

- To mes laidose klausiame ir gauname atsakymus. Žmonėms būdinga bijoti permainų. Jeigu gali ko nors nekeisti, tai ramiau ir nekeisti, net ir kalbant apie asmeninį gyvenimą. Aš pasąmonėje suvokiu, man irgi nepatinka, kad už kavą reikia mokėti ne 5, o 8 litus, nors ne taip seniai ji kainavo 2 ar 3 litus. Kainos kilo, nors ir neįsivedėme euro, o dabar verslas mėgins tuo naudotis. Verslas jau dabar kelia kainas. Manau, yra toks gudravimas rinkoje. Kita vertus, ateitis yra bendra ekonominė zona, bendra valiuta. Suprantu su euru susijusias baimes, bet euro įvedimas bus naudingas jeigu ne mums, tai bent mūsų vaikams.

- Oficialūs žmonės dažnai tik išsako jiems parankią ar būtiną palaikyti nuomonę, tačiau nesiremia faktais.

- Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Estijoje 2011 metais trečdalis gyventojų pritarė eurui, o dabar eurui pritaria 80 procentų. Jis mini tokius skaičius, tai turbūt neblefuoja. Tuo R.Šadžiaus pasakymu remiamasi vienoje ar kitoje laidoje, jeigu paaiškėtų, kad tokios apklausos nebuvo ir estai iš tikrųjų iki šiol eurui nepritaria, tai būtų sensacija ir R.Šadžiui tektų raudonuoti.

- Kokiais būdais nacionalinis transliuotojas siekia objektyvumo?

- Mūsų uždavinys yra parodyti įvairias nuomones ir mes to laikomės arba bent stengiamės laikytis. Jeigu gausime signalų, kad politikai piktnaudžiauja ar meluoja, tai tikrai vieni pirmųjų apie tai informuosime. Mes tikrai nesame veikiami tų, kurie dabar įsiveda eurą. Kitaip tariant, galime turėti savo nuomonę apie eurą, bet visada stengiamės kritiškai žiūrėti į tai, ką mums kalba. Žurnalistai tikrina informaciją ir jeigu kas nors nutiks, mes pirmi apie tai pranešime.

Valdemaras Katkus, Signataras ekonomistas:

Manau, televizijoje turėtų būti daugiau kalbama apie tai, kaip pasikeis gyvenimas įsivedus eurą, pasakoti apie lito ir euro skirtumus. Pasakyti, kad mes su litu gyvename blogesnėje šalyje, o kitą dieną, kai jau bus įvestas euras, gyvenimas pagerės, yra tikrai klaidinantis dalykas. Nei Lietuvos Vyriausybė, nei Centrinis bankas nedarė net elementarių skaičiavimų, kaip perėjimas nuo lito prie euro paveiks atskiras socialines grupes. Yra imamas bendras vidurkis. Visi trys milijonai žmonių vertinami kaip vienetas. Valdžia nepripažįsta, kad Lietuva yra išsisluoksniavusi pagal turtinę padėtį, pajamas. Vyriausybė tikrai neparuošė atskirų programų skirtingoms socialinėms grupėms žmonių, kaip jiems reikėtų elgtis. Daug visokių praktinių dalykų atsiranda, todėl televizija galėtų daugiau kalbėti apie skirtingus socialinius sluoksnius, apie tuos žmones, kurie gauna minimalų atlyginimą, didesnius atlyginimus, apie pensininkus, kurie stipriai priklauso nuo „Sodros“, kas atsitiks jiems. Turėtų būti kalbama labai konkrečiai. Pavyzdžiui, ar jaunai šeimai pabrangs darželio išlaidos, ar pensininkams pabrangs vaistai, sveikatos išlaidos. Pinigų reforma turi savo sąnaudas ir pasakyti, kad tai daroma ekonomikos labui ar Lietuvos labui, negalima. Reikia atsakyti į klausimą, kokių žmonių labui tai daroma!

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder