- Atrodo, kad visokie „Barclay’s“, „Google“ ar kitos stambios užsienio korporacijos mūsų biudžetui tikrai nėra dosnios bent jau dalydamosi Lietuvoje uždirbtu pelnu, jei apskritai pelno mokestį moka.
- Įtariu, kad ašaras. O biudžetą reikia surinkti. Ir paukščiuko šūdukas yra mėšlas, kuris tręšia žemę, todėl ir krato smulkiuosius. Jų apyvarta nedidelė, bet už kokių 100 eurų nesumokėjimą dar 1100 eurų baudą skiria. Taip ir surenka po milijardą. O stambieji sau ramiai sėdi. Pas mus apskritai į užsieniečių pritraukimą žiūrima kaip į neginčytiną gėrį, net ambasadoriai dėl to jodomi. Čia panašiai kaip buityje: pas paną ateina jaunikis, tai tėvai net ir kojas pasiruošę jam numazgoti, kad tik nepabėgtų. Pas mus prezidentė ir premjeras vaidina tėvo ir mamos vaidmenį, viliodami užsieniečius.
- Rūpinasi, kaip prisivilioti svetimus, bet visai nesirūpina, kai savi iškelia verslą svetur?
- Gal tai lietuviškas nuolankumas. Galvojama: kas iš užsienio - tas jau tikrai su kokybės ženklu. Nors taip nė velnio nėra. Tačiau vėliau galima pasigirti visokiais indeksais. Kai atvažiuoja su pinigais ir mūsų žmonėms moka algas ir dar valstybei mokesčius - gerai. Bet kai atvažiuoja, moka mažas algas ir dar mokesčius išsiveža - kam mums tokie investuotojai?
- Antišešėlinės akcijos organizatoriai aiškina, esą mūsiškiai vengia mokėti mokesčius, didesnes algas, todėl reikėtų toliau skatinti užsienio kapitalo pritraukimą. Ar tikite, kad, pvz., atėjęs „Lidl“ mūsų darbuotojams mokės tokias pat algas, kokias moka Vokietijoje?
- Nesąmonė, niekas tokių algų nemokės. O ir mokesčių mokėti nesiverš, nes jų niekas mokėti nenori. Nebent yra visiškas kvailys. Mokesčius mokėti reikia priversti nelaukiant, kol pats žmogus pasisiūlys. Ir versti nebūtinai baudžiamosiomis priemonėmis. Jei surinkti mokesčiai būtų panaudojami skaidriai, jei kiekvienas žmogus žinotų, kad jo mokesčiai padeda jo tėvams ar vaikams, tai ir tokio vengimo nebūtų.
- Tačiau užsienio kompanijos tokio suinteresuotumo tikriausiai neturi, joms nesvarbu nei kiek Lietuva surinks pinigų, nei kaip juos išleis.
- Be abejo. Užsieniečiai neturi jokio visuomeninio intereso. Nei čia jų vaikai mokysis, nei jie patys čia gyvens. Vadinasi, juos reikia priversti. Bet reikia priversti ir kai kuriuos mūsiškius, nes paskui pasirodo, kad, engdami mūsų žmogelius, jie pinigus perveda į „ofšorus“ ir perkasi vilas užsienyje arba jachtas. Mūsų muzikantai ir dainininkai dejuoja, kad iš koncertų visai negauna pelno, nors už vieną koncertą kokiame oligarcho baliuje gauna dešimtis tūkstančių. Bet nei tas oligarchas, nei muzikantas to neparodo ir nemoka mokesčių.
Pagalvokime, kokios sumos yra šešėlyje. Neaišku, Eligijus Masiulis paėmė tuos 100 tūkst. eurų, ar nepaėmė, bet kokia tai suma! Ir ji neužfiksuota jokiame balanse. Pinigai būtų išleisti ir niekur tai neatsispindėtų. Štai kas yra šešėlis. Tai rodo mastą: galiu iš kažkur paimti 100 tūkst. eurų, juos atiduoti ir niekas apie tai nesužinos. Su šešėliu rimtos kovos niekada nebuvo, buvo tik akcijos, o jos yra beviltiškumo ir pasidavimo požymis. Kai nebežinai, ką daryti, suburk darbo grupę, komisiją arba organizuok akciją.
- Gal jokio šešėlio vis dėlto nėra? Pvz., gal už gražias akis Gintaro Steponavičiaus fondui „MG Baltic“ įmonės per kelerius metus skyrė daugiau kaip 100 tūkst. litų?
- Kai verslas remia politikų vardu pavadintus fondus, nekalbant apie konkrečius atvejus, tai yra rafinuota kyšininkavimo forma. Ir įteisinta. Juk mes visi žinome, kur tie fondo pinigai nueina, nes jie labai menkai kontroliuojami. Fondai steigiami, kad politikai galėtų nemokamai reklamuotis už rėmėjų pinigus. Mecenavimas yra geras dalykas, nes, pvz., JAV tokiu būdu išlaikomi universitetai, koledžai, sporto komandos. Bet ten kiekvieną fondą kontroliuoja keli valstybės veikėjai, skaičiuojantys kiekvieną centą. Ten pinigais nepasišvaistysi. Todėl amerikonai, turintys verslą, susėda kartą per metus su savo teisininkais, ekonomistais, finansininkais ir peržiūri kiekvieną eilutę, kur galėtų šiek tiek pinigų labdarai ar valstybei atseikėti.
Aišku, yra ir tokių, kurie žiūri, kaip čia valstybei neatseikėti. Tačiau dažniausiai neatseikėjama, kai tai yra teisėta, nes neteisėtas mokesčių vengimas yra vienas didžiausių federalinių nusikaltimų, už kurį daug kas sėdi kalėjime.
Už ką sėdo gangsteris Alas Kaponė? Ne todėl, kad šimtus žmonių į „grabus“ suguldė, ne todėl, kad šaudė gaudė, o todėl, kad nesusimokėjo mokesčių. O pas mus kas už mokesčių nemokėjimą sėdi?
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą