"Kultūros fabrikas" - ledai pajudės vasarą

"Kultūros fabrikas" - ledai pajudės vasarą

Po beveik dešimtmetį ore kybojusios idėjos, ilgų diskusijų, dar ilgesnių projekto derinimų, paraiškos rengimo, "Kultūros fabriko" siela pagaliau įsikūnys buvusiame Tabako fabrike.

Praėjusią savaitę projektą "Buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymas kūrybinių industrijų reikmėms" vykdanti VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) pasirašė sutartis su Ūkio ministerija ir statybos rangovu UAB "Rekosta", netrukus bus pradėti pirmieji darbai. Visas rekonstrukcijos projektas truks metus. Tikimasi, kad buvusio tabako fabriko atgaivinimas ir teritorijos sutvarkymas neabejotinai paspartins šios gana apleistos senamiesčio teritorijos atgimimą.

Birželio 15-ąją, trečiadienį, 22 val. prasidės oficialiai statybų pradžiai skirta šventė - šviesos ir garso misterija "Miraklis apie laiką kultūros fabrike", kurią kartu su įvairių sričių menininkais organizuoja KEPA. Tą pačią dieną "Švyturio menų doke" vyks tarptautinio partnerystės tinklo CITIES (Creative industrines in traditional intercultural spaces) konferencija, skirta kūrybinių industrijų klausimams "Kūrybiškumas ir partnerystė urbanistinėse erdvėse". Organizatoriai jau kviečia registruotis į abu renginius www.kepa.lt.

Skirta ES parama

Skeptikus, kurie galbūt pasakys "o kodėl neatidavė menininkams pastato koks yra, būtume patys susitvarkę", noriu nuraminti paaiškindamas, kad jei ne šis projektas, fabrikas greičiausiai būtų buvęs parduotas, o stichiškas, loftinis variantas griuvėsiuose jokios - nei socialinės, nei ekonominės, nei meninės pridėtinės vertės, be malonumo turkštis mene, nesuteiktų

Ignas KAZAKEVIČIUS, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius

Anot KEPA vadovės Raimondos Laužikienės, projekto mechanizmas taps platforma projekto dalyviams, pagrindiniams kūrybinių industrijų atstovams: menininkams ir kūrybiniams verslininkams.

KEPA pernai apklausė pagrindinių kūrybinių industrijų atstovus ir sudarė virtualų tokių Klaipėdos industrijų žemėlapį. Naujaisiais duomenimis, uostamiestyje veikia apie 550 kūrybinėms bei kultūrinėms industrijoms priskirtinų įmonių.

Pabaigus rekonstrukciją, senajame 5 aukštų fabriko pastate įsikurs pagrindinių mieste veikiančių kūrybinių industrijų sektorių atstovai: scenos menų ir muzikos, šiuolaikinių medijų (vaizdo, garso, skaitmeninio turinio technologijų), architektūros ir visų rūšių dizaino, kūrybinių paslaugų įmonės.

Senojo pastato pirmame aukšte yra planuojama išnuomoti patalpas klubui, nedidelė erdvė bus skirta rezidentų sukurtų kūrybos produktų eksponavimui ir prekybai. Naujai statomame priestate bus įrengta meno zona, kur tilps 120 vietų kino ir 200 vietų scenos menų salės.

"Kultūros fabriko" veiklos modelis bus pagrįstas tokiems projektams įprastais kūrybinių inkubatorių veiklos principais, paslaugomis bei kainodara, kurie leis "Kultūros fabrikui" netapti dar viena iš savivaldybės biudžeto išlaikoma kultūros įstaiga

Raimonda LAUŽIKIENĖ, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovė

Viso "Kultūros fabriko" plotas - 4 209 kv. m. Iš jų 2300 kv. m. norintieji galės nuomotis konferencijoms bei renginiams, biurams, studijoms, darbui įrengtose garso ir vaizdo studijose, kavinei ir t.t.

Projektą "Buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymas kūrybinių industrijų plėtrai" remia Ūkio ministerijos Ekonomikos augimo veiksmų programos prioritetas "Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas". Bendra projekto vertė - daugiau nei 10 mln. Lt. Parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, sieks iki 8,348 mln. Lt, trūkstamą finansavimą užtikrina Klaipėdos miesto savivaldybė.


Kaip tapti "Kultūros fabriko" nariu?

"Projekto tikslas - sukurti aplinką, tinkamą įgyvendinti verslumo per kūrybines idėjas strategiją. Pastaroji bus įgyvendinama pakopomis. Kūrybinių verslų inkubatorius yra pagrįstas nuolatine rotacija, patalpos fabrike bus nuomojamos ne ilgiau nei 5 metams ir tik su sąlyga, kad pats rezidentas jas išlaikys - padengs eksploatacines išlaidas. Tai svarbi parama norintiems tapti rinkos dalimi, t.y. pradedantiems savo kūrybinius verslus ir ketinantiems sukurti įmonę, mat nuo projekto įgyvendinimo pradžios per trejus metus projektas įsipareigoja padėti sukurti 30 naujų įmonių", - pasakojo R. Laužikienė.

Anot jos, kandidatų į kūrybinį klasterį atranka vyks keliais etapais. Pirmas žingsnis - kandidatų idėjų, kurias reikės pristatyti užpildant paraišką, įvertinimas. Antras etapas - atrinktoms idėjoms esant poreikiui bus pasiūlytos nemokamos ikiinkubacinės paslaugos: padedama suformuluoti verslo strategiją, suteikiami baziniai mokymai, idėjos taip pat galės būti patikrintos verslo laboratorijoje, kartu formuojant komandą jos įgyvendinimui. Šis etapas truks nuo kelių mėnesių iki pusės metų ir jam vadovaus patyrę mentoriai - praktikai.

Trečias žingsnis - inkubavimo paslaugos. Tiems, kuriems nereikės pagalbos pasirengiant, galės tiesiog nuomotis jiems reikalingas patalpas ir gauti kitas numatytas inkubatoriaus paslaugas lengvatinėmis sąlygomis. Inkubatoriaus tarybai patvirtinus verslo idėją ir veiklos objektą, ekspertams įvertinus verslo modelio gyvybingumą ir rinkos galimybes, bus priimtas sprendimas dėl patalpų nuomos ir inkubatoriaus narystės.

"Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai labai formalizuotas ir biurokratinis modelis, tačiau būtent toks jis pasiteisino daugelyje Europos ir pasaulio inkubatorių, taip pat ir pas mūsų artimiausius kaimynus Talino ir Rygos kūrybiniuose inkubatoriuose. Antai pernai kovą startavęs kūrybinis Rygos inkubatorius "Creative Andrejsala" padeda "prasisukti" tik jaunoms, ne daugiau nei dvejus metus veikiančioms įmonėms, kurios atstovauja kūrybinių industrijų sektoriui - architektūrai, dizainui, kinui, teatrui, muzikai, leidybai, reklamai, kompiuteriniams žaidimams, kultūros paveldui, edukacijai, ekologijai, pramogų verslui. Iki šio laiko "Creative Andrejsala" yra sudariusi daugiau nei 50 sutarčių, o pirmosios įmonės jau pradėjo dirbti savarankiškai. Iki 2014-ųjų planuojama sudaryti sutartis su dar 100 įmonių", - pasakojo Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius.

Jis yra įsitikinęs, kad Klaipėdos "Kultūros fabriko" projekto unikalumas bus jo skirtingų veiklų derinimas - be jau minėtų kūrybinio verslo inkubavimo paslaugų čia dviejose salėse vyks teatro, šiuolaikinio šokio ir kino renginiai, meno festivaliai, bus sudarytos sąlygos menininkų repeticijoms. Taip esą natūraliai bus artinamas menas ir verslas.

Planuojama, kad vienu metu inkubatoriuje dirbs apie 30 - 40 rezidentų.

Kultūra fabrike ir kūrybiškumas gamyboje

"Projekto pavadinime naudojamas žodis "fabrikas" ne vienam kultūros vartotojui sukelia asociacijas su kūrybinio produkto gamyba ir tiražavimu. Perfrazuojant projekto sumanytojus, "projektas yra tiek meniškas ir skirtas menininkams, kiek dizainas yra menas". Kad dizainas yra menas aš tuo nė kiek neabejoju, tačiau tiesa ir tai, kad beveik į visas projekto remiamas veiklas derėtų žiūrėti per dizaino ir jam gretutinių veiklų prizmę. Būtent tokio tipo veiklose menininkai įgauna verslumo, o verslininkai - originalių inovacinių sprendimų įgūdžių", - sako I. Kazakevičius.

"Siekiant įgyvendinti programos tikslus ir rezultatus, "Kultūros fabriko" veiklos modelis bus pagrįstas tokiems projektams įprastais kūrybinių inkubatorių veiklos principais, paslaugomis bei kainodara, kurie leis "Kultūros fabrikui" netapti dar viena iš savivaldybės biudžeto išlaikoma kultūros įstaiga", - teigia KEPA vadovė R. Laužikienė.

Anot jos, projektas siekia ne tik ekonominių, bet ir socialinių pokyčių. O nei vieni, nei antri nėra įmanomi be kūrybinių sprendimų.

I. Kazakevičius savo ruožtu primena žymaus Jungtinės Karalystės kūrybinių industrijų specialisto David Parrish mintį, kad "yra daugybė būdų kaip kūrėjui išlikti kūrybiškam ir tapti finansiškai stabiliam. Kiekvienas žmogus gali surasti savo unikalią formulę. Verslo metodų išmanymas padeda surasti teisingą atsakymą, verslo technikas pritaikyti prie esamų aplinkybių, savo tikslų ar vertybių".

"Skeptikus, kurie galbūt pasakys "o kodėl neatidavė menininkams pastato koks yra, būtume patys susitvarkę", noriu nuraminti paaiškindamas, kad jei ne šis projektas, fabrikas greičiausiai būtų buvęs parduotas, o stichiškas, loftinis variantas griuvėsiuose jokios - nei socialinės, nei ekonominės, nei meninės pridėtinės vertės, be malonumo turkštis mene, nesuteiktų.

Skeptikai dažniausiai nesuvokia, kad "grynasis" menas nėra kūrybinės industrijos, kaip ir grynasis mokslas ar technologijų inovacijos. Būtent šių ir kitų sferų jungčių principu yra kuriamas bendras produktas su kultūrinės industrijos kokybės ženklu. Kultūros fabrikas duris atvers siekiantiems legalumo, profesionalo statuso ir prestižo. Labai tikėtina, kad bendrų veiklų galimybė, aukštą kartelę išsikėlusių, ambicingų jaunų kompanijų buvimas šalia paskatins greta esančias intensyviau ir originaliau kurti, o didesnis skirtingų sričių kūrėjų būrys ateityje suburs daugiau klientų, kuriems pristatys potencialiai naują produktą. O šiam savo ruožtu, labai pravers fabriko "brendas", nes tikėtina, kad anksčiau ar vėliau ši vieta įgis gerą vardą ir taps inovatyviosios bei kūrybiškos Klaipėdos veidu", - prognozuoja Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius I. Kazakevičius.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder