Kur dėti pasenusį kompiuterį?

Aplinkosauga

Naujosios technologijos sparčiai žengia pirmyn ir vis dažniau teks susidurti su problema - kur dėti pasenusius kompiuterius ar televizorius. Dažnas vartotojas gali nusistebėti: anokia čia problema - sugrūdai į šiukšlių konteinerį ir tiek. Kitas gi be sąžinės graužimo pames nebetinkamą kompiuterį kur nors pamiškėje. Tačiau Europoje aplinkosaugos reikalavimai šiuo atžvilgiu griežti - nebenaudojami elektros ir elektronikos prietaisai, buitinė technika turės būti surenkami atskirai ir perdirbami.

Elektronika - į bendras atliekas

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojas Rimantas Gedrimas sakė, jog į Kalotės sąvartyną elektroninės technikos atliekos patenka kartu su buitinėmis šiukšlėmis.

"Nebetinkamą naudoti televizorių, matyt, žmonės išardo, plastmasines detales sumeta į buitinių atliekų konteinerius. Šiemet Dumpių kaime, Klaipėdos rajone, pradėjo veikti pavojingų atliekų saugojimo aikštelė. Tad nebenaudojama elektroninė technika, kuri priskiriama prie pavojingų atliekų, galėtų būti vežama saugoti ten. Tačiau, kiek žinau, kol kas niekas ten senų kompiuterių ar televizorių dar neatvežė".

Dar prieš keletą metų Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo kalbama, kad miestui reikia specialios aikštelės, į kurią būtų galima vežti pasenusius šaldytuvus, televizorius, kompiuterius ir kt. Net buvo paskaičiuota, kad tokios stambiagabaritinių atliekų aikštelės įrengimas kainuotų maždaug pusę milijono litų.

Tokios aikštelės veikia prie Šiaulių, Alytaus, Panevėžio, Utenos miestų. O Vilniaus rajone veikia vienintelė bendrovė šalyje, kuri užsiima elektroninių atliekų rūšiavimu ir perdirbimu. Tačiau vargu, ar bent vienas senas kompiuteris iš pajūrio nukeliauja tiek toli, kad būtų panaudojamas kaip antrinė žaliava ir neterštų aplinkos.

Teršia aplinką

Nors išties yra kur saugiai atsikratyti senais elektronikos prietaisais, gyventojai to daryti neskuba dėl paprastos priežasties - tai kainuoja. Užtat senų telefonų, spausdintuvų, kompiuterių, šaldytuvų ar apšvietimo įrangos detalių galima gausiai aptikti nelegaliuose sąvartynuose kaimų vietovėse ar tiesiog pamiškėse, paupiuose. Užtektų pasivaikščioti Danės upės pakrantėmis, kad tuo įsitikintum. Kas ir kada surinks tokias atliekas, kuriomis nuolat teršiami vandenys, dirvožemis, miškai? Juk išmetamos ne paprastos buitinės šiukšlės, o pavojingoms priskiriamos atliekos. Tokie šiukšlintojai turėtų būti griežtai baudžiami, tačiau bėda ta, kad juos sunku pagauti.

Tačiau viskas įmanoma. Štai, neseniai Vilniuje aplinkosaugininkai stebėjo, kur iš statomų objektų vežamos atliekos. Per vieną dieną buvo nustatyta daugiau kaip 20 pažeidimų. Buvo tokių, kurie užpildavo atliekas gruntu, buvo išvežančių ir išverčiančių jas už miesto.

Nuo šiol Vilniuje krovininiai automobiliai su statybinėmis atliekomis yra registruojami ir kartą per savaitę tikrinami, ar jie su kroviniu pasiekė atliekų tvarkytojus.

Buitinė technika brangs

Europoje už elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą ir perdirbimą yra atsakingi gamintojai bei importuotojai. ES direktyvos dėl šios rūšies atliekų tvarkymo jau kitąmet turės būti įrašytos ir į Lietuvos teisės aktus.

Šiuo metu Lietuvoje veikia septynios buitinės technikos atliekų surinkimo aikštelės, o gavus finansavimą iš ES, planuojama įrengti dar pusšimtį. Pasak specialistų, kasmet vienam gyventojui susidaro 6,3 kg elektroninės technikos atliekų, o nesurenkama nė pusės kilogramo. Pagal ES direktyvas, iki 2006 m. pabaigos šių atliekų reikės surinkti iki 4 kg vienam gyventojui.

Anot specialistų, sunkiausia ir brangiausia surinkti buitinės technikos atliekas iš namų ūkių. Šio darbo krūvis, ko gero, teks savivaldybėms. Tačiau čia galėtų pagelbėti ir ūkio subjektai, pavyzdžiui, prekybos įmonės. Sakysim, naują dulkių siurblį perkantis žmogus galėtų pristatyti ir senąjį. Tokiu būdu gamintojams ar atliekų perdirbimo įmonėms būtų suteikiama galimybė kurti savo surinkimo sistemas.

"Pas mus yra buvę panašių akcijų rinkti senus prietaisus. Pavyzdžiui, Klaipėdoje kažkada prekybininkai atnešusiems seną televizorių, naują parduodavo su nuolaida. Arba visi prisimename, kaip buvo renkami seni televizoriai į Europos parką. Bet tokios akcijos kol kas organizuojamos retai", - sakė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas R. Gedrimas.

Specialistų atliktų tyrimų duomenimis, dėl ES aplinkosaugos reikalavimų Lietuvoje elektros ir elektronikos prekės, buitinė technika gali brangti 1-3 procentais. Mat šias prekes gaminančioms ir importuojančioms įmonėms naujus reikalavimus įgyvendinti kainuos apie 40 mln. litų kasmet.

Jolanta BENIUŠYTĖ