Darbdavys mėnesius nelauks
Kreipėsi į „Vakaro žinių“ redakciją vilnietė Nijolė, bedarbė moteris skundėsi, jog dabar Darbo biržoje gauti kursus bedarbiams tapo kone neįmanoma.
„Nuėjau į Darbo biržą, pasakiau, kad noriu slaugos kursų, ten man atsakė, kad pirma turiu susirasti darbdavį, susitarti, kad po kursų jis mane įdarbins, tik tada galiu gauti mokymus. Ėjau per ligonines, kad sudaryčiau sutartį, tačiau visi etatai užimti, žmonių nereikia. O jeigu ir atsirastų etatas, kuris darbdavys lauks tris mėnesius, kol man truks slaugos kursai? Joks. Priims žmogų iš karto, ir viskas. Tai kas čia per tvarka?“ - piktinosi moteris.
Pasak jos, gauti mokymus galima tik tada, kai juos finansuoji iš savo kišenės. „Bent jau slaugos kursų kaina apie 1400 litų, tai iš kur man, bedarbei, tokie pinigai?“ - klausė moteris.
Nėra sutarties, nėra mokslų
Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Kojelienė „Vakaro žinias informavo, jog darbo birža mokymo kuponą gali išduoti tik tokiu atveju, jeigu yra konkreti darbo vieta, konkretus darbdavys, kuris įsipareigoja po mokymų bedarbį įdarbinti.
„Kitu atveju mes žmogaus negalime siųsti mokyti. Darbo birža gali finansuoti mokymus tik tada, kai darbo rinkoje atsiranda laisva darbo vieta“, - teigė M.Kojelienė. Darbo birža gali finansuoti profesinį mokymą bedarbiams išduodama mokymo kuponą, mokymo kupono dydžiai neformaliam mokymui yra 3 minimalios algos, t. y. 3000 litų. O formaliajam mokymui - 6 minimalios algos. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų profesinis mokymas yra finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
„Mes įgyvendiname projektą „Integracijos į darbo rinką skatinimas“, projektas prasidėjo pernai, vyko Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimai, buvo iš esmės pakeistas profesinio mokymo įgyvendinimo modelis, - teigė pašnekovė. - Profesiniam mokymui buvo skirta 52 mln. litų. Pernai, keitėsi poįstatyminiai teisės aktai, mes iš tų 52 milijonų panaudojome tik 8 milijonus. Taigi dabar toliau vykdome mokymą iš tų 44 mln. likusių.“
Nauda neaiški
Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė informavo, jog įgyti naują ar patobulinti jau turimą profesinę kvalifikaciją į profesinio mokymo programas nusiųsta 5570 asmenų, iš jų 2500 bedarbiai ir 3070 įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotojai.
Daugiausia rinktasi transporto priemonių keleiviams arba kroviniams vežti vairuotojų mokymo programos, taip pat slaugytojo padėjėjo, kirpėjo, virėjo, suvirintojo, pardavėjo, kitos mokymo programos. Kiek tokie mokymo kursai naudingi valstybei ekonomiškai, Lietuvos darbo biržos atstovė nedrįso prognozuoti.
„Pagal naująją profesinio mokymo sistemą, paremtą trišaliu principu, realiai mokymas prasidėjo nuo 2012 metų kovo. Todėl klausimas, ar kursai atsiperka valstybei ekonomiškai, kiek ankstokas“, - sakė M.Jankauskienė.
Kita realybė
Štai panevėžietė Ramunė Jundienė pasakojo, jog nesidžiaugia nei naująja, nei ankstesne bedarbių kursų tvarka. „Aš darbo biržoje esu jau trejus metus, per tą laiką kiek kreipiausi į Panevėžio darbo biržą, kiek prašiau kursų, nieko man nepasiūlė. Atsakymas visada būdavo „dabar nieko negalime pasiūlyti“, - kalbėjo jauna moteris. Pasak jos, Panevėžyje bedarbių skaičius viršija darbo vietų skaičių, įsidarbinti gali stengtis kiek nori. Tuščiai. Panevėžio teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Marinskienė teigė, jog 2013 metų prioritetinės profesinio mokymo dalyvių grupės - jaunimas iki 29 metų ir nekvalifikuoti bedarbiai. Tiesa, šiemet Panevėžyje bedarbių kursuose dalyvaus net 261 žmogumi daugiau nei pernai.
Povilas GYLYS, Seimo narys, ekonomistas:
- Bedarbių profesiniam mokymui skiriami milijonai, tačiau nėra skaičiavimų, kokia reali to ekonominė nauda. Galų gale, ar nuo to realiai nedarbas sumažėja?
- Kai žmogus dvejus-trejus metus nedirba, jam sugrįžti į darbo rinką dėl įvairių profesinių, psichologinių, kitų priežasčių yra sunku.
Skandinaviškuose kraštuose tam sukurta vadinamoji lankstaus saugumo programa, t. y. valstybė prisiima įsipareigojimą žmogų kiek galima ilgiau išlaikyti socialinio gyvenimo paviršiuje.
Tai jau yra nauda, nors ir netiesiogiai apčiuopiama. Visuomenė irgi išlošia, nes toks asmuo tiesiog nenuklysta kad ir į kriminalines veikas.
O nedarbo niekaip nesumažinsi, jeigu nebus ekonominio augimo.
- Kaip reikėtų mąstyti, o vėliau ir veikti, kad nedarbas mūsų šalyje realiai sumažėtų?
- Pirmiausia reikėtų mąstyti makroekonomiškai. Tiesa, pas mus makroekonominės sąlygos nėra geros - ir aš nematau, kad jos gerėtų. Mūsų situacija rimta ir jeigu Europos Sąjungoje padėtis negerės (o ji ir negerėja), pas mus - taip pat. Reikia aktyvesnės biudžetinės politikos, o ne taupymo politikos. Pas mus Lietuvoje suformuota nuostata, kad bedarbiai yra tinginiai. Taip, dalis jų iš tikrųjų neieško darbo, gauna ir šešėlinių pinigų. Pas mus tokios sąlygos, kad keliolika procentų žmonių negali įsidarbinti būtent dėl makroekonominių prie-žasčių.
Tačiau mes - ne vieninteliai - štai Amerikoje nedarbas siekia 8, Europos Sąjungoje - 11 procentų.
- Siūlomų profesinių kursų bedarbiams specifika ilgą laiką nesikeičia, gal vertėtų, atsižvelgiant į rinkos pokyčius, įtraukti daugiau naujų profesinių mokymų?
- Bijau, kad lietuvišku papročiu einama lengviausiu keliu. Specialy-bės gali būti neaktualios, reikėtų orientuotis į tas profesijas, kurios darbo rinkoje paklausios, o ne į mokymus, kurie lengviausiai organizuojami.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą