Uoste
Rytoj Vilniuje turėtų vykti Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybinio lygio darbo grupės narių posėdis, kuriame žadama aptarti ir latvių pasiūlymą Baltarusijos trąšų gamintojui "Belaruskalij" nemokamai naudotis terminalu Ventspilio uoste su sąlyga, kad jo trąšos nebus kraunamos Klaipėdoje ir Kaliningrade.
Tuo tarpu kai kurios informacinės agentūros praneša, jog Baltarusija ketina nukreipti savo užsienio prekybos krovinius iš Ventspilio į Klaipėdos uostą, kad suinteresuotų Lietuvą sumažinti įkainius jų tranzitui geležinkeliais į Kaliningrado sritį.
Penktadienį "Vakarų ekspreso" paprašytas pakomentuoti šią situaciją Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus sakė kol kas nenorįs nieko prognozuoti.
"Apie tai kalbama gana ilgai, tačiau tos kalbos prasilenkia su šiandienine realybe. Beje, nors Baltarusija protokolu buvo įsipareigojusi, kad per metus Klaipėdos uoste bus kraunama ne mažiau kaip 1,8 mln. tonų baltarusiškų kalio trąšų, tačiau šiems metams numatyta tik 1,4 mln. tonų", - sakė ministerijos sekretorius.
Paklaustas, ar Lietuva turi kitą alternatyvą trąšų krovos klausimu, jeigu, tarkime, latviams vis dėlto pavyktų pasiekti, kad baltarusiškos trąšos keliautų tik per Ventspilio uostą, susisiekimo ministerijos sekretorius atsakė: "Alternatyvų visada yra, tačiau manau, kad taip neturėtų atsitikti".
Latvių pasiūlymas
Agentūros "Seanews" duomenimis, Latvijos tranzito bendrovė "LSF-Holding" siūlo Baltarusijos mineralinių trąšų gamintojui "Belaruskalij" nemokamai naudotis terminalu Ventspilio uoste mainais už pažadą, kad baltarusiškos trąšos bus eksportuojamos tik per Ventspilį, aplenkiant Klaipėdą ir Kaliningradą.
"LSF-Holding" siūlo Baltarusijos valstybinei trąšų gamyklai steigti bendrą įmonę ir valdyti kontrolinį jos akcijų paketą. Baltarusijos Vyriausybė pasiūlymą analizuoja, oficialaus atsakymo iki praėjusios savaitės pabaigos ji dar nebuvo nepateikusi.
Konkuruoja trys uostai
Iki šiol eksportuojamomis baltarusiškomis trąšomis dalijosi Klaipėdos, Kaliningrado ir Latvijos uostai. Aršiausia konkurencinė kova tarp uostų vyksta dėl Baltarusijos mineralinių trąšų. Beje, maždaug pusė jų kiekio kraunama Ventspilyje, o Klaipėdos uoste - tik maždaug 15 proc.
Lietuvos uostui Baltarusijos kroviniai yra gana svarbūs, nes pernai jie sudarė apie 20 proc. visų Klaipėdos uoste kraunamų krovinių. Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybinio lygio derybos dėl Baltarusijos krovinių srauto - ne tik trąšų, bet ir naftos produktų - optimizavimo Klaipėdos uoste vyksta jau kelerius metus.
Anksčiau Klaipėdos uostas nusileido Ventspilio uostui savo infrastruktūra, t.y. jis negalėjo priimti didesnių laivų, kuriais baltarusiškos trąšos gabenamos toliau nei į Europą. Tačiau pernai buvo atliktas eksperimentas, kurio metu AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) įrodė, kad Klaipėdoje galima krauti didelius "Panamax" tipo trąšovežius, gabenančius po 60 tūkst. tonų trąšų. Pernai sausio mėnesį buvo pakrautas pirmas toks laivas "Stefania".
Kas keliaus į Kaliningradą?
Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus "Vakarų ekspresui" sakė, jog nemokamai įsigyti dalį bendros įmonės akcijų latviai baltarusiams siūlo jau gana seniai. Jo teigimu, rytoj Lietuvos ir Baltarusijos darbo grupės narių posėdžio Vilniuje metu kolegoms iš Baltarusijos bus pateikti klausimai ne tik dėl kalio trąšų, bet ir dėl naftos produktų. Pasak A. Vaikaus, uostas nebekrauna baltarusiškų naftos produktų. Priežasčių, kodėl taip atsitiko, anot sekretoriaus, labai daug.
"Manau, kad tai, kas siūloma nemokamai, yra labai pavojinga. Nežinau, kaip elgsis Baltarusija - tai jos teisė rinktis. Teko girdėti baltarusius kalbant ir apie dalies kalio trąšų krovinio nukreipimą į Kaliningrado uostą. Tačiau papildomų krovinių Baltarusija iš niekur negauna. Kiek man žinoma, tų krovinių, kuriais dalijasi uostai, šiemet bus netgi mažiau. Apie kokius papildomus krovinius į Kaliningradą kalbama, manau, mes taip pat aptarsime minėto posėdžio metu",- sakė Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretorius.
Beje, šio susitikimo metu turėtų būti aptarti ir konteinerinio traukinio "Vikingas", ir laivybos Nemuno upe sutarties klausimai.
Kodėl verta kovoti?
Paklaustas, kodėl tiek daug dėmesio skiriama tik beveik 2 mln. tonų baltarusiškų trąšų, kai Klaipėdos uoste per metus perkraunama 21 mln. tonų krovinių, A. Vaitkus atsakė: "Klaipėdos uostas per labai trumpą laiką sugebėjo modifikuotis, prisitaikyti krauti chemines trąšas. Todėl pokyčiai šitoje rinkoje mus labai jaudina. Mūsų uoste yra trys trąšų terminalai: KLASCO birių trąšų terminalas, UAB Birių krovinių terminalas ir jūrų krovinių kompanijos "Bega" terminalas. Klaipėdos uostas būtų pajėgus krauti per metus daugiau kaip 5 mln. tonų trąšų. 2 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus galėtų krauti vien tik KLASCO terminalas. Beje, Klaipėdos uoste kraunamos ir Lietuvos trąšos.
Privatus kapitalas Klaipėdoje pasistatė trąšų terminalus. Valstybė taip pat investavo rekonstruodama 5 ir 6 krantines, gilindama uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą. Todėl dabar visi kartu - ir valstybė, ir privatus kapitalas - turime siekti, kad investicijos atsipirktų. Apyvartos ir pelno atžvilgiu svarbi yra kiekviena tona. Iš dalies tai ir principo reikalas, nes Klaipėdos uostas specializavosi krauti trąšas."
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą