Kaip liga pateko į ūkį, kol kas nėra aišku, vykdoma likusių gyvūnų veterinarinė priežiūra. Paskutinis šios pavojingos infekcinės ligos židinys Lenkijoje buvo registruotas 2001 metais.
Pranešime informuojama, kad Liublino Tomašuvo apskrities ūkyje, kuriame buvo laikomi 7 arklinių šeimos gyvūnai, vienas arklys nugaišo. Atlikus tyrimus laboratorijoje, paaiškėjo, kad gyvulys krito nuo juodligės. Gyvūnas sunaikintas, ūkyje atliktas valymas ir dezinfekcija, imtasi visų biologinės saugos priemonių – įrengti dezinfekciniai barjerai, sunaikinti pašarai, mėšlas ir srutos. Vykdoma likusių gyvūnų veterinarinė kontrolė, prie kelių pastatyti įspėjamieji ženklai apie teritoriją, užkrėstą juodlige. Šioje teritorijoje uždrausta organizuoti galvijų, avių, ožkų, kiaulių bei arklių parodas bei muges.
Juodligė (lot. Anthrax, kitaip dar vadinama Sibiro opa) žinoma jau šimtus metų, ja gali sirgti ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. Ši infekcinė liga gali būti perduodama tiesioginio kontakto su naminiais gyvūnais metu arba per jų produktus. Juodligė labiau paplitusi Azijoje, pietų Europoje, Afrikoje ir kai kuriose Australijos vietose.
Juodligę sukelia lazdelės formos sporas gaminantys mikrobai Bacillus anthracis. Infekcijos šaltiniu gali būti užsikrėtę karvės, ožkos, avys, arkliai, rečiau – kiaulės. Jei dirvoje yra juodligės sporų, gyvūnai šia liga gali užsikrėsti ėsdami žolę, gerdami vandenį. Sergantys gyvuliai išskiria juodligės lazdeles su išmatomis ar šlapimu, tokiu būdu per žolę užkrėsdami kitus besiganančius žolėdžius. Patekę į organizmą, sukėlėjai dauginasi, išskiria nuodingas medžiagas, patenka į kraują ir formuoja uždegimų židinius. Kritę gyvūnai deginami.
Nuo sergančių gyvūnų gali užsikrėsti jų prižiūrėtojai, skerdyklų, odų, kailių perdirbimo įmonių darbininkai. Dažniausiai užsikrečiama teikiant veterinarinę pagalbą, lupant ar išdirbant gyvulių odas, dorojant mėsą, vilnas ir kt. Kartais užsikrečiama vartojant blogai išvirtą sirgusio gyvulio mėsą ar pieną. Darbuotojai, turintys didesnę tikimybę užsikrėsti, yra skiepijami. Žmonėms po 1-8 dienų, priklausomai nuo užsikrėtimo būdo, gali pasireikšti odos, plaučių, žarnų arba sepsinės (kraujo užkrėtimo) juodligės formos. Šia liga susirgusieji ligoniai gydomi antibiotikais
Paskutiniai žmonių susirgimo juodlige atvejai Lietuvoje užregistruoti 1974 m., o gyvūnų – 1986 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą