Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių iškilmes vainikavo patetiškos Lenkijos ir Lietuvos prezidentų deklaracijos apie vos ne Abiejų Tautų Respublikos atkūrimą. Bet gyvenimo proza byloja, kad mūsų valstybių santykiams dar toli iki Europos Sąjungos standartų, rašo Lenkijos laikraštis "Puls biznesu".
Pasak jo, didžiausios nesėkmės patiriamos energetikos srityje, kur Lietuva vis dar laikosi Sovietų Sąjungos laikų modelio. Omenyje turima ne tik infrastruktūra, nes ir Lenkija remiasi "Družbos" naftotiekiu bei Jamalo dujotiekiu, bet ir tai, kad Lietuvai trūksta valios tapti nepriklausomai nuo Rusijos politikos ir verslo požiūriu.
Naujausias pavyzdys yra liepos 15-ąją, Žalgirio mūšio metinių dieną, Lietuvos energetikos ministerijos duotas sutikimas leisti laikyti už šalies ribų net 30 procentų privalomų degalų atsargų. Šis sprendimas labai skaudžiai atsilieps didžiausiam užsienio investuotojui - "PKN Orlen", pažymi leidinys.
Jis primena, kad Lenkijos koncernas jau investavo į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę bei infrastruktūrą 3,6 milijardo dolerių. Anot laikraščio, ministerijos sprendimas naudingas degalų importuotojams, pirmiausia rusams. Pavyzdžiui, "Lukoil" galės prie atsargų priskirti produktus, laikomus ne Lietuvos teritorijoje, ir mažinti sąnaudas, o "Orlen Lietuva" to, žinoma, negali padaryti. Naujasis reguliavimas sumažina Lietuvos energetinį saugumą ir neatitinka ES reikalavimų, nes atsargų kiekis turi būti griežtai kontroliuojamas, pažymi "Puls Biznesu".
Lietuvos politikų veiksmai jau seniai rodo, kad "Orlen Lietuva" jiems nekelia simpatijų. Pirmas rimtas signalas, kad "PKN Orlen" sprendimas įsigyti Mažeikių įmonę galėjo būti klaida, buvo prasta žaliavą iš Rusijos tiekusio naftotiekio techninė būklė. Dabar nafta įmonei gabenama tanklaiviais. O "Orlen Lietuva" produkcijos gabenimą jūra labai apsunkina tai, kad Klaipėdos uostas buvo pritaikytas degalų importui.
Visa tai leidžia daryti išvadą, kad didžiausios Lenkijos kompanijos verslo nuotykis Lietuvoje tikriausiai artėja į pabaigą, rašo "Puls Biznesu". Tai reikš ir plačių politinių abiejų valstybių energetinio sujungimo planų žlugimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą