Lietuva lieka šviesolaidinės revoliucijos avangarde

2011-03-02 00:01

Mūsų šalis gali pasigirti, jog jau antrus metus iš eilės pagal šviesolaidinio interneto plėtrą užimą pirmą vietą Europoje. Pernai šalies interneto tiekėjų siūlytas maksimalus 200 Mbps greitis atrodė kažkas nerealaus, tačiau šiemet vartotojams jau siūlomi net 500 Mbps. Tiesa, kol kas už gana didelę kainą.

Tokios tendencijos ir neribotos šviesolaidžio galimybės jau akivaizdžiai paneigė dar 1998 m. Jacob Nielsen paskelbtą dėsnį, kad interneto greitis padvigubėja per 21 mėnesį.

Gražūs skaičiai

Vasarį Milane vykusios šviesolaidinio interneto plėtra Europoje besirūpinančios ne pelno organizacijos "FTTH Council" (FTTH - "Fiber to the Home", lietuviškai "Šviesolaidis iki būsto") konferencijos metu paskelbta, kad pagal šviesolaidinio interneto skverbtį Lietuva jau antrus metus yra pirmoji Europoje. Dėl objektyvumo tyrime nedalyvauja mažosios šalys, turinčios iki 200 tūkst. namų ūkių.

Šioje srityje lenkiame tokias išsivysčiusias šalis kaip Švedija, Norvegija, o nemažai Vakarų Europos šalių net nėra reitinge, nes jose dominuoja DSL technologija.

Pasauliniame reitinge Lietuva iš penktosios vietos nukrito į šeštąją. Nusileidžiama tik Pietų Korėjai, Japonijai, Honkongui, Jungtiniams Arabų Emyratams (nauja šalis dešimtuke) ir Taivaniui.

"FTTH Council" reitinge Europos ir pasaulio šalys surikiuotos pagal tai, kiek procentų gyventojų pernai metų pabaigoje realiai naudojosi šviesolaidiniu internetu. Mūsų šalyje šviesolaidiniu internetu naudojasi apie 23 proc. gyventojų (prieš metus - 18 proc).

Pagal šviesolaidžio augimo spartą per pastaruosius metus Europoje būtume treti (2 proc.) po Latvijos (4,4 proc.) ir Portugalijos (2,2 proc.), kurios sostinėje pernai vyko "FTTH Council" konferencija.

Pasaulyje šviesolaidinis internetas dar yra gana naujas dalykas. Šiaurės Amerikoje 2010 m. pabaigoje buvo 8,8 mln. šviesolaidžio abonentų, Europoje - 3,9 mln., Artimuosiuose Rytuose - 3,3 mln., Rusijoje - 4,2 mln., Azijos šalyse - 45 mln.

Beribis greitis

Šviesolaidinis internetas tiekiamas ne variniais kabeliais, o pagamintais iš šviesolaidžio skaidulų. Interneto tiekėjai paprastai renkasi dvi technologijas - arba pakloja šviesolaidinį kabelį iki daugiabučio ir jo laiptinėse jau tiesia varinius kabelius ("Fiber to the Building"), arba šviesolaidinį kabelį atveda į vartotojo būstą ir iki kompiuterio lieka tik labai maža varinio kabelio atkarpa. Teigiama, kad pirmuoju technologijos būdu maksimalus galimas interneto greitis - 1 Gb, o antruoju atveju jis jau yra neribotas.

Anot "FTTH Council Europe" atstovų, mokslui kol kas nėra žinoma nieko greičiau už šviesą, tad šviesolaidis dabar yra technologija, galinti užtikrinti greičiausią internetą. Laboratorijose atliekamais testais buvo pasiektas ir 50-60 terabitų greitis.

Plačiausio šviesolaidžio tinklo Lietuvoje savininkės - bendrovės TEO LT - atstovų teigimu, 2010-ųjų pabaigoje šviesolaidžiu galėjo naudotis apie 556 tūkst. šalies namų ūkių, tačiau juo kol kas naudojosi 103 tūkst. abonentų (30 proc. visų TEO LT interneto vartotojų).

Šiuo metu maksimalus TEO LT siūlomo interneto greitis siekia 200 Mbps. Dar anksčiau nei TEO LT šviesolaidinio interneto paslaugas Klaipėdoje pradėjo teikti UAB "Balticum TV", šiuo metu jau siūlanti 500 Mbps internetą. Tiesa, jo kaina yra gana didelė - per mėnesį reikėtų atseikėti net 409 litus. Tačiau bendrovės techninės tarnybos direktoriaus Valerijaus Alfimovo teigimu, anksčiau ar vėliau ši kaina mažės ir maksimalus greitis bus prieinamas daugeliui vartotojų.

Dviguba nauda

Anot TEO LT vadovo Arūno Šikštos, nuo 2007-ųjų bendrovė į šviesolaidinio interneto plėtrą investavo 252 mln. litų. Šiemet investicijas numatoma išlaikyti panašiame lygyje kaip ir pernai - apie 78 mln. litų. Jų dėka ketinama pasiekti, kad šviesolaidžiu visoje šalyje galėtų naudotis dar beveik 100 tūkst. namų ūkių. Tiesa, kai kurios atokesnės vietos tikriausiai šviesolaidžio nesulauks tol, kol įvedimas taps ekonomiškai prasmingas. TEO LT šviesolaidį šiandien siūlo 49-iuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Šiemet ketinama didžiausią dėmesį skirti tinklų klojimui rajonų centrų daugiabučių kvartaluose, taip pat bus mokomasi, kaip reikia elgtis individualių namų kvartaluose, nes juose standartiniai sprendimai neįmanomi.

"Plėtodamos šviesolaidinio interneto tinklą Rytų Europos šalys turi unikalias galimybes šioje srityje aplenkti išsivysčiusias šalis. Tai naudinga ne tik eiliniams vartotojams, kurie be apribojimų gali keistis dideliais vaizdo ir video failais, gali naudotis aukščiausios raiškos interaktyvios televizijos ir daugeliu kitų naujausių paslaugų, bet ir verslui. Dėl didelio interneto greičio darbo vietas galima perkelti į namus - užtikrinti lankstų darbo grafiką, taupyti sąnaudas ir taip toliau", - aiškina "FTTH Council Europe" generalinis direktorius Hartwig Tauber.

Anot TEO LT Tinklo technologijų tarnybos vadovo Dariaus Didžgalvio, poreikis dideliam interneto greičiui ateityje tik didės. Prognozuojama, kad tiek parsiunčiamas, tiek tiesiogiai transliuojamas video-, jau dabar užimantis didelę interneto srauto dalį, per kelerius artimiausius metus labai smarkiai augs ir po 3-5 metų pasieks 95 proc. Prie to tikriausiai prisidės ir tai, kad šiemet 80 proc. parduodamų televizorių turės internetinę jungtį ir leis naudotis įvairiomis internetinėmis paslaugomis.

Viskam tam reikia didelės interneto spartos ir kuo mažesnio "užlaikymo" (ping). Svetainės Speedtest.net rezultatai rodo, kad ir šiandien Lietuva atrodo neprastai - per penkerius pastaruosius mėnesius pakilome per kelias pozicijas ir dabar esame antri po Pietų Korėjos tiek pagal parsiuntimo, tiek ir pagal išsiuntimo spartą. Žinia, "Speedtest" sudeda visus bandymus - nuo paties silpniausio iki paties sparčiausio.

A. Šikšta atkreipė dėmesį, kad bendros telekomunikacijų bendrovių ir TEO LT investicijų kreivės per pastaruosius 5 metus skaičius nors ir sureagavo į ekonominę krizę, tačiau jų linijos yra švelnesnės už kitų pramonės ir paslaugų sektorių.

"Sprogus nekilnojamojo turto burbului bankrutavo daugybė statybos bendrovių, o tos įmonės, kurios užsiėmė ryšių tinklų statyba - išgyveno, išskyrus vieną. Iš dalies taip nutiko ir dėl to, kad šviesolaidžio plėtra giliausios krizės metais nesustojo", - sakė TEO LT generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Tinklo technologijų tarnybos vadovas D. Didžgalvis.