Lietuvai svarbu išsakyti poziciją dėl jūrų greitkelių koncepcijos

Seminarai

Vakar ir užvakar Klaipėdoje vyko tarptautinis seminaras jūrų greitkelių koncepcijos klausimais. Jame išsakyta ir Lietuvos pozicija - būtina vystyti uostus, o greitaeigiai laivai ir ledlaužiai - privačių kompanijų reikalas.

Suomiai nori ledlaužių

Jūrų greitkeliai ir trumpųjų nuotolių laivybos koncepcijos Europoje yra naujas dalykas. Todėl pastaruoju metu rengiami seminarai. Lietuvos susiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, Baltijos šalių atstovų seminarai, kuriuose aptariamos ir derinamos bendros nuostatos turėtų padėti rengti bendrus projektus, kurie bus pateikti Europos Komisijai. Pasak A. Vaitkaus, Lietuvai labai svarbu tokiuose seminaruose išsakyti savo poziciją ir laiku pateikti savo projektus.

Kovo 4-5 dienomis Vilniuje vyko seminaras, skirtas trumpųjų nuotolių laivybai. Jame Suomijos atstovai išsakė savo nuomonę, jog norint pagreitinti krovinių gabenimą būtina pirkti ledlaužius. Jų naudojimas Suomijos įlankoje sudarytų geras laivybos sąlygas ne tik Suomijai, bet ir Rusijai. "Šiandien matome, kad Rusijos krovinių ne tik Klaipėdoje, bet ir visuose Pabaltijo uostuose lyg ir nebelieka. Iš dalies išimtis būtų tik Talino uostas. Lietuva yra per maža valstybė, kad galėtų daryti dideles klaidas. Todėl mes turime būti labai aktyvūs ir reikšti savo nuomonę. Trumpųjų nuotolių laivybos konferencijoje įsitikinau, kad Europos Sąjunga per mažai žino apie mūsų nuostatas",- sakė A. Vaitkus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strategijos direktoriaus Vlado Stūrio teigimu, Lietuva laikosi pozicijos, jog reikia pirkti ne ledlaužius, o tiesti privažiavimo kelius prie uostų ir transportuoti krovinius per neužšąlančius uostus. Pasak jo, greitaeigių laivų įsigijimas turėtų būti privačių kompanijų reikalas, o ES lėšas reikėtų skirti uostams sutvarkyti, kad juose kroviniai neužsilaikytų.

Jūrų greitkelio sąvoka

Seminarą Klaipėdoje padedant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai surengė Europos pajūrio periferinių regionų konferencija. Ši organizacija, gyvuojanti daugiau kaip 10 metų, vienija apskritis, esančias įvairiuose Europos pajūriuose. Jame dalyvavo daugiau kaip 40 atstovų iš Baltijos ir Šiaurės jūrų regionų, iš Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos.

Šis seminaras buvo skirtas jūrų greitkelio apibrėžimui. Profesoriaus Vytauto Paulausko teigimu, jūrų greitkelis - tai ne vien tik jūros atkarpa. Tai krovinio pervežimo krantu ir jūra junginys. Tai galimybė labai greitai ir efektyviai pervežti krovinį iš vienos Europos dalies į kitą. "Svarbūs yra ir tokie elementai kaip patikrinimai, muitinės formalumai uoste ir pan. Jūrų greitkelis - tai visas kompleksas imant krovinio siuntėją ir gavėją, jungiantis techninius, organizacinius ir juridinius elementus. Visos šalys turėtų būti vienodai suinteresuotos kuo efektyvesniu jūrų greitkelių panaudojimu",- sako profesorius V. Paulauskas.

Beveik 2 milijardai eurų

Prieš porą metų Europos Parlamentas patvirtino transporto strategiją iki 2010 metų. Jos esmė - sumažinti krovinių srautą, gabenamą sausumos keliais nukreipiant juos į geležinkelio ir vandens kelius. Tačiau įgyvendinant jūrų greitkelių projektą krovinio siuntėjas ir krovinio gavėjas dėl to neturi nukentėti. Kroviniai jūra turi būti gabenami taip pat greitai ir patikimai kaip ir sausumos keliais.

Iki balandžio mėnesio pabaigos Briuselyje turėtų būti galutinai suformuluota jūrų greitklelių koncepcija. Jiems Europoje yra numatyta skirti 1,8 milijardo eurų. Dabar jau atėjo metas kalbėti apie tai, kiek Europos Komisija gali padėti finansiškai įgyvendinant kai kuriuos projektus. Tačiau iki šiol nėra patvirta paraiškų norint gauti finansavimą kokio nors projekto įgyvendinimui forma ir kiti dokumentai.

Pasak A. Vaitkaus, jūrų greitkeliai nėra gausiai ES finansuojami projektai, jų procentinė dalis labai nedidelė. Tokios valstybės, kaip Lietuva, projektai būtų finansuojami iki 10 procentų, itin geru atveju - iki 30 procentų.

Gera geografinė padėtis

Profesorius V. Paulauskas teigia, jog iš principo Lietuvos geografinė padėtis ir jos infrastruktūra yra labai tinkama jūrų greitkelių atžvilgiu. Klaipėdos uostas yra beveik piečiausia vieta rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, todėl čia geresnės sąlygos ir meteorologiniu požiūriu.

Profesorius savo pranešime seminare bandė atkreipti dėmesį į Klaipėdos uosto privalumą realizuojant jūrų greitkelių idėją ir susiejant ją su transeuropiniais keliais, t. y. 9B koridoriumi.V. Paulausko teigimu, jūriniai greitkeliai negali eiti šiaip sau kažkur, ten, kur kas nors užsinori, jie turi jungtis su kranto infrastruktūra, su kranto transporto koridoriais.

Profesoriaus teigimu, Lietuva turi pasinaudoti ta dėkinga proga, kurią jai duoda jos geografinė padėtis ir tai, kas jau yra padaryta, t. y. geros Lietuvoje sausumos kelių ir geležinkelių sistemos, intensyvi uosto plėtra. Šiandien Lietuvoje egzistuojančios keltų linijos yra gana intensyvios. Pasak profesoriaus, jos turėtų vystytis, nes konkurencija tarp būsimų ES šalių Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat tarp jų rytinių ir vakarinių kaimynių yra labai didelė ir dar didės.

Klaipėdos uosto interesai

Klaipėdos uoste su jūros greitkelių sistema galėtų būti susieti planuojamas statyti ro-pax terminalas ir uosto privažiuojamieji geležinkelio keliai.

Pasak V. Stūrio, Klaipėdos uosto plėtros taryba iš esmės neatmetė idėjos prie antrosios perkėlos statyti ro-pax terminą, kuriame būtų švartuojami ro-ro ir keleiviniai laivai. Jau atliekama tokio terminalo galimybių studija. Šiuo metu Klaipėdos uoste nėra vietos, kurioje galėtų būti tinkamai priimami keleivinių laivų keleiviai.

V. Stūrio teigimu, nuo gegužės 1 d. jau bus galima pateikti paraišką Klaipėdos uosto geležinkelio kelių plėtros finansavimui gauti. Jis mano, jog šiam projektui Lietuvai pavyks gauti ES lėšų. Pasak jo, jeigu bus priimta Lietuvai naudinga jūros greitkelių koncepcija, galima tikėtis gauti 30 procentų reikalingų lėšų ir ro-pax terminalo statybai Klaipėdoje.

Dalia BIKAUSKAITĖ