„Beveik 1 mln. Lt investuoja lietuvių investicinė kompanija „Big Group“. Artimiausiu metu mes vykdysime plėtrą, išbandysime verslo modelį Latvijoje, galbūt Estijoje. Mūsų galutinis tikslas yra Rusijos rinka“, – sako T. Deksnys.
Pasak „Future retail“ vadovo, pagal panašų modelį veikia viena kompanija Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau Europoje jie esą pirmi ir kol kas vieninteliai.
„Mes žinome kompaniją Amerikoje, kuri veikia pagal panašų modelį, tačiau mados srityje, su mados prekėmis. Jie taip pat eina pas turinio kūrėjus, didelius tinklalapius – „Wall Street Journal“ ir pan. Jie pagal panašų modelį išbando tokią verslo schemą. Nei Europoje, nei Rytuose mes tokių modelių nesame aptikę“, – tikina T. Deksnys.
Nereikia eiti į elektroninę parduotuvę
Anot verslininko, šis elektroninės prekybos modelis nuo įprastos elektroninės prekybos skiriasi tuo, kad prekės pirkėjui yra parodomos tame tinklalapyje, kuriame jis naršo, – jam esą nereikia eiti į elektroninę parduotuvę.
„Mes prekes per virtualias lentynas internete parodome ten, kur jau yra pirkėjas. Pavyzdžiui, jeigu jūs lankotės kokiame nors savo mėgstamame tinklalapyje, skaitote kokį nors teminį straipsnį, šio straipsnio apačioje yra mūsų prekių virtuali lentyna, kur yra vaizduojamos prekės. Ir jūs, paspaudęs ant tos prekės, galite ją įsigyti, neišeidamas į jokį kitą tinklalapį ar elektroninę parduotuvę“, – aiškina LRT radijo pašnekovas.
Pirkėjas, pasak jo, savo mėgstamame tinklalapyje gali tiesiog spustelti ant jam patinkančios prekės, įsidėti ją į tame pačiame tinklalapyje pasirodantį krepšelį ir sumokėti už prekę. Po dviejų dienų kurjeris ją pristatys į namus.
„Mes kurjerį iškviečiame į tiekėjo sandėlį, jis pasiima jums skirtas, jūsų užsisakytas prekes ir veža būtent jums. Taigi pats prekės gavimo procesas niekuo nesiskiria nuo to, kai jūs perkate įprastu būdu“, – sako T. Deksnys.
Jo teigimu, įmonės tikslas yra tiekėjus sujungti su pirkėjais: „Ir tokio tarpininko vaidmens apskritai nelieka. Mes tiesiog esame neišvengiamas paslaugų teikėjas, kuris suorganizuoja logistiką, mokėjimų surinkimą.“
Prekių tiekėjas, anot T. Deksnio, gali būti ir gamintojas, tačiau daugeliu atveju tai yra šalies, kurioje veikia bendrovė, sandėlius turinčios ir tradicinę prekybą vykdančios kompanijos. Joms tai – papildomas pardavimų kanalas.
Idėja patikėjo investuotojai
„Future retail“ vadovas teigia, kad kuriant naująją elektroninės prekybos sistemą, teko pereiti daug etapų. Esą iš pradžių įmonė užsiėmė tradicine prekyba. Supratę, jog prekės gali keliauti tiesiai iš tiekėjų sandėlių, verslininkai išbandė ir tokį modelį.
„Pastebėję, kad jis veikia ir yra efektyvus, suvokėme, kad mūsų, kaip tradicinės elektroninės prekybos, vaidmuo yra tiesiog pritraukti pirkėjus. Pirkėjų pritraukimas – tai reklamos pirkimas turinio kūrėjų tinklalapiuose, forumuose ir t.t. Padarėme įžvalgą, kad šitas darbas irgi galėtų būti automatizuotas, t.y. būtent tas prekių patekimas į virtualią lentyną [...] – tam nereikia kažkokio žmogiško resurso“, – tvirtina T. Deksnys.
Jis sako, kad šiuo metu įmonė visa tai išbando socialiniuose tinkluose ir stebės rezultatus, o tada savo veiklą bandys plėsti. „Turėtų pasisekti, nes investuotojai tokia verslo idėja patikėjo“, – sako LRT radijo pašnekovas T. Deksnys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą