Lietuvių pirkiniai - antrarūšiai?

Ne vienas iš mūsų esame susidūrę su tuo, kad, pavyzdžiui, to paties pavadinimo kava, atsivežta iš Švedijos ar Vokietijos, yra kur kas kvapnesnė, stipresnė nei nusipirkta Lietuvoje, o geriau skalbia Vokietijoje įsigyti skalbimo milteliai. Nors atsiranda sakančių, jog įsivaizduojame nebūtus dalykus, kai kurie pavyzdžiai bado akis: prieš keliolika metų piktinomės pamatę, kad tie patys rūbai Vokietijos parduotuvėse atsidūrę nukainuotų prekių dėžėse, parduotuvėse Lietuvoje pristatomi kaip nauja kolekcija ir kainuoja kur kas brangiau.

Tik pastaraisiais metais oficialiai pradėta kalbėti apie tai, jog į naujųjų Europos Sąjungos narių rinkas išties patenka prastesnės kokybės, tačiau taip pat supakuoti ir pavadinti produktai. Netgi tvirtinama, kad Vakaruose įsikūrusios bendrovės gamina kelis variantus tų pačių maisto produktų - skirtų vartoti šalies viduje, eksportuoti į kitas išsivysčiusias šalis ir vežti į besivystančias šalis.

Pradėjo tirti

Tiesa, nors šiuo klausimu dažnai diskutuojama, lietuviai skųstis institucijoms nesiryžta.

"Atkreipiame dėmesį, kad tarnyba nėra gavusi vartotojų skundų dėl nevienodos prekių kokybės, taip pat nėra atlikta tyrimų, kurie patvirtintų tokius faktus", - teigia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Natalija Jarmulkovič. Minėta tarnyba prižiūri, ar Lietuvos rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus.

Visgi, kad skundai gali turėti pagrindo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai pripažįsta. Vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė patvirtino, jog šiemet pradėti maisto produktų kokybės tyrimai Lietuvoje atliekami keliais etapais. Visgi tyrimo rezultatų nesutikta atskleisti, mat jis dar nebaigtas.

Klaipėdos VMVT Maisto skyriaus vedėja Jūratė Mačiulienė pažymėjo, jog tarnybos interneto svetainėje atliekama apklausa, ar skiriasi to paties prekinio ženklo kokybė, tačiau rezultatų irgi nesutikta skelbti.

"Mūsų tarnyba analizuoja visą tų pačių prekių, kurios iš užsienio tiekiamos ir į Lietuvą, sudėtį. Apie gautus rezultatus būtinai informuosime visuomenę. Be to, šiuo metu atliekami ir kokybiniai tyrimai. Vienas dalykas, kaip galvoja žmonės, kitas - kaip yra iš tikrųjų. Tai turėtų parodyti tyrimų rezultatai", - sakė J. Mačiulienė.

Susirūpino ministerija

Primename, jog prieš porą mėnesių ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Čekijos delegacija pristatė informaciją dėl maisto produktų, parduodamų ES bendrojoje rinkoje, pažymėtų tuo pačiu prekiniu ženklu, kokybės. Ji atkreipė dėmesį, kad šių produktų kokybė ir sudėtis atskirose ES valstybėse narėse skiriasi.

Čekijos patirtį patvirtino ir Vengrijos bei Slovakijos atsakingų institucijų atlikti laboratoriniai tyrimai. Slovakijoje buvo paimti 22 maisto produktų (pieno, mėsos, žuvies, duonos gaminių, šokolado, gėrimų, kavos ir kt.) mėginiai. Nors analizė parodė, jog visi tirti produktai atitiko saugos reikalavimus, kai kurių gaminių sudėtis skyrėsi. Didžiausi skirtumai nustatyti tiriant pieno ir žuvies gaminius, gėrimus ir kt. Skirtumai atsirado dėl gyvūninių riebalų pakeitimo augaliniais, mažesnio mėsos kiekio gaminiuose, vietoj cukraus naudojamo didesnio kiekio saldiklių, vaisinių produktų pakeitimo dažikliais ir kt. Panašius rezultatus gavo ir Vengrijos bei Kroatijos tyrėjai. Tyrimai šiuo metu taip pat atliekami Bulgarijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje.

SUSIZGRIBO. Naujosiose Europos Sąjungos šalyse vis garsiau šnekant, kad ten keliauja prastesnės kokybės produktai, juos tirti pradėta ir Lietuvoje. FDA nuotr.

Nors skundų nesulaukiama, minėtų šalių patirtis sudomino ir Žemės ūkio ministerijos specialistus. Reaguodamas į situaciją, Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas savo laiške eurokomisarams pabrėžė, jog informacija apie ES šalyse parduodamus tų pačių prekinių pavadinimų, tačiau skirtingos kokybės gaminius, kelia didelį susirūpinimą.

Ministro nuomone, visoje ES, nepriklausomai nuo regiono ar konkrečios šalies, vartotojams turėtų būti tiekiami vienodos kokybės to paties prekinio pavadinimo gaminiai, todėl Lietuva palaiko iniciatyvą šį klausimą nagrinėti ES lygmeniu. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri vėliau pradėjo minėtą tyrimą, kurio metu lyginami to paties prekės ženklo maisto produktai Lietuvoje ir kitose pasirinktose ES šalyje. Tyrimo metu vertinama ženklinimo informacija bei atliekami laboratoriniai tyrimai.

[CITATA]

Beje, rugpjūtį Lietuvos teisingumo ministerija pranešė, kad šalis prisijungs prie Slovakijos iniciatyvos tirti dvigubos kokybės produktų problemas ES lygiu ir sieks, kad būtų sukurta vienoda produktų tyrimų sistema.

Ko imasi ES

Pasak J. Vaičiūnės, aiškindamiesi susidariusią padėtį, Europos Komisijos atstovai pabrėžė, jog nesąžininga praktika klaidinti vartotojus yra draudžiama, tačiau ES teisės aktai nenumato prievolės užtikrinti tą pačią produktų sudėtį visoje ES, jei tik maisto gaminiai atitinka saugos, kokybės ir ženklinimo reikalavimus.

"Europos Komisijos įsitikinimu, bendroje rinkoje, kuri iš esmės draudžia nepagrįstą prekių judėjimo varžymą, neturi būti dvigubų standartų, tačiau prieš darant galutines išvadas bus atlikta išsami padėties analizė", - sako specialistė.

Į šį darbą įtrauktas EK Jungtinių tyrimų centras, kuris rengia bendrą tyrimų metodologiją, padėsiančią valstybėms narėms tinkamai įvertinti situaciją. Tik apibendrinusi atskirų valstybių narių pateiktus tyrimų rezultatus, Europos Komisija spręs dėl tolesnių veiksmų.

Ar tai rūpi ES?

Vengrijos valdžia pranešė, kad didelės bendrovės geresnės kokybės maistą tiekia Austrijoje, nors Vengrijoje parduodamų prekių prekiniai ženklai yra vienodi. Buvo ištirti 24 produktai, kuriuos tokie pardavėjai kaip "Lidl" ar "Aldi" parduoda Vengrijoje ir Austrijoje. Vengrijos vafliai "Manner" buvo mažiau traškūs, o "Nutella" kremas nebuvo toks saldus palyginti su austrišku.

Slovakijoje vartotojų teisių gynėjų iniciatyva dar 2011-aisiais susirūpinta manipuliacija produktų sudėtinėmis dalimis. Atlikti tyrimai atskleidė skonio, išvaizdos bei sudėties skirtumus daugiau nei dešimtyje maisto produktų, kurie yra parduodami Slovakijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Neatitikimai Slovakijoje parduodamuose maisto produktuose - mažesnis mėsos kiekis, bet didesnė riebalų dalis, daugiau dirbtinių saldiklių ir konservantų bei mažesnis svoris.

Tačiau apžvalgininkai įspėja, kad ES institucijoms nerūpi maisto prekių kokybė ar jų gamyba bei pardavimas ES narėms. Joms svarbiausia maisto produktų saugumas. Pagal ES taisykles įmonės atskirose valstybėse narėse gali nevaržomos keisti produkto ingredientus, jeigu juos aiškiai nurodo ant pakuotės.

Ragina kovoti su "maisto apartheidu"

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) vakar pareiškė, kad valstybių narių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės maisto produktų pardavimui kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

"ES ši praktika jau dabar yra draudžiama. Mes turime suteikti daugiau galių nacionalinėms institucijoms, kad būtų užkirstas kelias šioms praktikoms visur, kur jos egzistuoja", - trečiadienį sakydamas metinę kalbą Europos Parlamente Strasbūre sakė Europos Komisijos vadovas.

Vidurio ir Rytų Europos valstybės, įskaitant Lietuvą, ne kartą perspėjo dėl vadinamojo "maisto apartheido". Anot jų, maisto gamintojai taupo ingredientų, kurie naudojami įvairiose kasdienėse prekėse, sąskaita.

Kritikai ir įmonės teigia, kad šios pretenzijos yra nepagrįstos ir kad atskirose rinkose skiriasi skonis, o ne turinys.
Tačiau Europos Komisijos pirmininkas pareiškė, jog "lygiųjų sąjungoje negali būti antros klasės vartotojų".

"Aš niekada nepritarsiu, kad, nepaisant identiško supakavimo ir prekės ženklo, kai kuriose Europos šalyse maisto kokybė yra prastesnė nei kitose", - sakė Ž. K. Junkeris.
"Slovakai nenusipelno, kad jų žuvies piršteliuose būtų mažiau žuvies, vengrai - kad jų maiste būtų mažiau mėsos, čekai - kad jų šokolade būtų mažiau kakavos", - teigė jis.