Remiantis asociacijos duomenimis, beveik 14 mlrd. litų būtų galima įsisavinti greičiau nei iki 2020 m. Lietuvos bankai yra nusiteikę finansuoti atsinaujinančios energetikos projektus ir tam yra pasiryžę skirti 5 mlrd. litų.
Šiuo metu Lietuvos elektros energijos poreikis siekia 9 TWh per metus, tad, Atsinaujinančios energetikos asociacijos atstovų tvirtinimu, didžiąją dalį elektros energijos gaminant iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip vėjas, biomasė, biodujos, hidroenergija, saulė, o tolimesnėje ateityje ir geoterminė energija, vartotojams kaina didėtų nežymiai - išaugusią remiamos elektros energijos gamybos dalį galėtų kompensuoti sumažėję skirstymo ir perdavimo kaštai.
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teikiamą informaciją, trečdalį elektros energijos kainos šiuo metu sudaro skirstymo ir perdavimo išlaidos.
Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus Sauliaus Pikšrio, dabartinėmis sąlygomis investicijos į vėjo energetikos projektus atsiperka vidutiniškai per dvylika metų, biomasės - per dešimt metų, po šio laikotarpio elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių tampa ypač pigi.
"Remiamas atsinaujinančios energijos supirkimo tarifas nustatomas tik atsipirkimo laikotarpiui. Vėliau elektros energijos kaina mažėtų, nes už įrengimus bankams būtų atsiskaityta, o už vėją ar saulę niekam mokėti nereikia", - teigė S. Pikšrys.
Lietuvos geotermijos asociacijos pirmininko Felikso Zinkevičiaus aiškinimu, Lietuva galėtų pasekti Danijos pavyzdžiu, kuri šiuo metu svarsto galimybę iki 2050 m. visą energiją gaminti tik iš atsinaujinančių šaltinių atsisakant ir atominės energetikos.
"Pasirinkusi šią kryptį Lietuva turėtų įvertinti esamas galimybes ir pasirinkti kelius tikslui pasiekti. Akivaizdu, kad jei tuo keliu nepradėsime eiti, tai tikslo niekada ir neprieisime", - įsitikinęs F. Zinkevičius.
Šalies biomasės energetikos asociacijos "Litbioma" prezidentas Remigijus Lapinskas teigia, jog atsinaujinanti energetika Lietuvoje kol kas skatinama tik deklaratyviai, ir tai akivaizdžiai iliustruoja faktas, kad importuojamą iškastinį kurą deginančios elektrinės remiamos labiau nei vietiniai atsinaujinantys ištekliai.
Didinti atsinaujinančios energijos vartojimą Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai - iki 2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių turi sudaryti 23 proc. visos Lietuvoje suvartojamos energijos, apimant elektros energijos ir šilumos ūkius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą