Linijai Klaipėda-Karlshamnas pranašaujama puiki ateitis

Laivyba

Prieš tai, kai lietuviai atrado Karlshamną kaip tinkamą laivybos linijai uostą, jis buvo merdintis. Pernai jame perkrauta 5 mln. tonų krovinių, pervežta 150 tūkst. keleivių. Jis tapo vienu didžiausių pietinio Švedijos regiono uostų. Beje, Karlshamno uoste jau sveikinamasi lietuviškai.

Į Karlshamną iš Klaipėdos plaukia naujasis AB "LISCO Baltic Service" (LBS) keltas "LISCO Patria" ir nuomojamas danų laivas "Mermaid II", iš Latvijos Liepojos uosto - Vokietijos kompanijos "Scandlines" keltas "Petersburg". Merdintis uostas įgavo antrą kvėpavimą.

LBS linijoje Klaipėda-Karlshamnas pradėjo dirbti tik nuo 2001 metų. Pastaruoju metu keleivių ja, LBS keleivių rinkodaros ir pardavimų grupės vadovo Arvydo Skuodo teigimu, pervežta daugiau nei linija Klaipėda-Kylis, kurioje LBS dirba jau daugiau kaip 10 metų.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos filialo "Eurogate Klaipėda" direktorius Vaclovas Grigalauskas Švedijos Karlshamną vadina ateities uostu. Jis pranašauja, jog ateityje, kai lenkai renovuos savo kelius ir Lenkijoje atsiras didžiulės autostrados, laivybos linijų į Vokietiją nebeliks, jos bus nukreiptos tik į Skandinaviją, daugiausia į Švediją.

Lašišų sostinė

Pačiame Karlshamno miestelyje, kuris vadinamas lašišų sotine, gyvena daugiau kaip 10 tūkstančių, o jo apylinkėje - 30 tūkst. gyventojų. Gegužės mėnesį čia vyko lašišų gaudymo čempionatas. Šiose apylinkėse veisiami unguriai ir lašišos. Pailsėti ir pažvejoti čia atvyksta danai ir švedai.

Į Karlshamną plaukia, galima sakyti, tranzitiniai keleiviai, nes jis yra patogus susisiekimo taškas, čia kertasi pagrindinės autostrados magistralės, be to, labai gera kelių struktūra. Beje, į Danijos sostinę Kopenhagą iš čia galima nuvažiuoti per 2 valandas ir 15 minučių.

Nuo uosto iki Karlshamno miestelio yra 5 km. Susisiekimo su miestu nėra. Tačiau dar būnant laive galima išsikviesti taksi. Kelionė kainuoja apie 100 Švedijos kronų (mažiau nei 50 Lt).

Dar ne taip seniai Karlshamnas, esantis Švedijos pietuose, Blekingės rajone, buvo mažas uostelis. Čia buvo geros sąlygos vystyti laivybą, nes natūralus įlankos gylis - 16 metrų. Todėl buvo pastatytos krantinės. Tačiau kurį laiką uostui nepavyko pritraukti krovinių. Į jį plaukė tik trampiniai laivai, gabenantys medieną ar akmens skaldą. Nors uostas buvo orientuotas į ro-ro terminalą, į jį ateidavo tik atsitiktiniai generaliniai kroviniai.

Karlshamno atradimas

LBS keltas "Palanga" kuri laiką plaukė į Švediją, kursavo linija Klaipėda-Stokholmas. Nors keleivių šiai linijai ypač vasarą netrūko, tačiau krovinių buvo gabenama nedaug. Ši linija nebuvo pelninga, tad LBS vadovybė ėmė ieškoti kito uosto. Buvo pasirinktas Ahuso uostas, esantis Švedijos pietuose.

Tai buvo nedidelis uostas, kuriame buvo kombinuotųjų pašarų gamykla. Uostas buvo pritaikytas nedideliems laivams ir baržoms, plukdžiusiems tuos pašarus. Į tą uostą pradėjo plaukti tuomet dar LBS priklausę ro-ro laivai "Šiauliai" ir "Panevėžys".

Karlshamno komunos deputatai ir uosto atstovai atvykę į Klaipėdą, į Tarptautinę jūrų perkėlą, "Eurogate Klaipėda" padalinį, ėmė įrodinėti, jog jų uostas ro-ro kroviniams apdoroti esąs patrauklesnis visais aspektais nei Ahusas. Karlshamnas turi daug ploto, sandėlių, į jį kur kas geresnis įplaukimas laivams, nors prieš vartus ir yra uolų. Lietuvos vežėjų atstovai pasakojo, jog neretai į uostą upėje laivai nebuvo įleidžiami dėl blogų oro sąlygų, didesniam laivui buvę sunku apsisukti.

V. Grigalauskas nuvyko pažiūrėti to uosto, o grįžęs pradėjo įkalbinėti LISCO vadovybę pasukti savo keltus į Karlshamną. Tuometinio Karlshamno komunos deputato, dabar turistinės firmos savininko Torgny Holmbergo ir V. Grigalausko darbinė bičiulystė davė teigiamų rezultatų. Nors ir praėjus keleriems metams 2001-aisiais vis dėlto buvo atidaryta linija Klaipėda-Karlshamnas.

Kai buvo nutarta, kad į šį uostą plauks keltas "Palanga", kreida buvo piešiama, kokios krantinės jam reikėtų, mat Karlshamnas nebuvo pritaikytas ro-ro laivams. Keleivių salę teko įrengti buvusiame sandėlyje.

Kai "Palanga" pradėjo plaukti į Karlshamną, kai buvo įsitikinta, kad linija gali būti produktyvi, Vokietijos kompanija "Scandlines" pasiuntė į jį iš Klaipėdos savo laivą "Petersburg". Vėliau vokiečiai "Petersburgą" perkėlė į Latviją ir dabar jis į Karlshamną plaukia iš Liepojos.

Neišnaudojamos visos galimybės

LBS keltas "LISCO Patria" į Karlshamną kursuoja tik šiek tiek daugiau kaip mėnuo. Šiuo metu jo kapitonas yra estas Rudolfas Tateris. Pasak jo, "LISCO Patria" neblogas laivas, tačiau ne idealus. Tam, kad jis būtų idealus, turėtų būti talpesnis ir plaukti ne 18, o bent jau 22 mazgų greičiu. Šiuolaikiniai tokio tipo laivai jau plaukia 25 mazgų greičiu. Nors, kita vertus, kuo didesniu greičiu plaukia laivas, tuo daugiau kuro jis sunaudoja.

Pasak A. Skuodo, LBS galėtų įsigyti ir 600 vietų keltą keleiviams, tačiau paleisti didesnį ir prabangesnį keltą neleidžia infrastruktūros galimybės tiek Karlshamne, tiek Klaipėdoje. Pavyzdžiui, jeigu į Klaipėdoje esančią Tarptautinę jūrų perkėlą keltas atplukdytų 800 žmonių, turėtų praeiti nemažai laiko, kol paskutinis išeitų iš jos.

"LISCO Patria" unikalus LBS laivas tuo, kad ne tik jo laivagalyje atsidaro aparelė, bet ir rampa laivo priekyje. Yra galimybė Klaipėdoje transporto priemonėms įvažiavus pro laivo galą Karlshamne išvažiuoti pro jo priekį, ir laivui nereikėtų sukinėtis.

Pasak R. Taterio, vienintelė problema - dar neparengtos tam prieplaukos. Švedijoje jau bandyta išleisti mašinas per laivo priekį, tačiau tai galima daryti tik esant labai geroms oro sąlygoms, o pučiant pietų vėjui uosto kapitonas gali neduoti leidimo. Švedai jau atlieka inžinerinius apskaičiavimus, manoma, jog kraninei čia pritaikyti tokiam keltui prireiks gal kokio mėnesio. Klaipėdoje planuojama patikrinti šią galimybę 147 krantinėje. Galimas daiktas, keltas Klaipėdoje galės prisitaikyti be papildomų investicijų į infrastruktūrą.

Ir "Palanga" paliks Klaipėdą

Manoma, jog "LISCO Patria" eksperimentuos Klaipėdoje tada, kai keltas "Palanga" paliks dabar užimamą krantinę. "Palangoje" šiuo metu baigiama diegti konvencinius reikalavimus atitinkanti gaisro gesinimo sistema. Mat nuo šių metų sausio 1 d. laivai, neturintys atitinkamos gaisro gesinimo sistemos, negali Baltijos jūra plukdyti žmonių. LBS komunikacijos ir reklamos grupės vadovas Vaidas Klumbys sako, jog LBS vadovybė intensyviai ieško vietos, kur būtų galima įdarbinti "Palangą". Pasak jo, vienas iš svarstomų variantų - plaukioti Šiaurės jūra iš Danijos į Angliją. Kai kurie LBS specialistai sako, kad "Palanga" išlaikys Lietuvos vėliavą, o iš Danijos plaukioti pradės jau birželio 25 d., tačiau oficialūs šaltiniai dėl "Palangos" dar nieko nepraneša.

Taigi iš senųjų LISCO keltų, plaukiančių iš Klaipėdos, galimas daiktas, jei ir "Palanga" bus išplukdyta į Daniją, liks tik "Klaipėda", plaukianti į Zasnicą. Ro-ro laivai "Panevėžys" ir "Šiauliai" yra parduoti, keltai "Vilnius" ir "Kaunas" plaukia iš Rygos į Liubeką (Vokietija).

Nelygybė tarp transporto sistemų

Lietuvos vežėjų vadovų atstovai keltą "LISCO Patria" vertina kai kokybiškai gerą laivą. Pasak jų, prieš atidarydama liniją Klaipėda-Karlshamnas LBS vadovybė tarėsi su vežėjais norėdama priartėti prie klientų. Vežėjų vadovų manymu, iš Klaipėdos į Karlshamną plaukti patogiau nei iš Liepojos be kitų dalykų ir todėl, kad iki Liepojos važiuojant 100 km tenka deginti kurą. Pasak jų, tai, kad liniją į Karlshamną pasirinko ir tokia kompanija kaip "Scandlines", rodo, jog tai perspektyvus uostas.

Logistikos specialistai pastebi, kad krovinių į Kylį mažėja. Karlshamno liniją jie vertina kaip perspektyvią.

Beje, logistikos specialistai atkreipia dėmesį į tai, jog Briuselis viena sako, o daro visai ką kita. Europos Sąjunga laikosi nuostatos, jog reikia atlaisinti sausumos kelius ir kuo daugiau krovinių gabenti laivais ir geležinkeliais. Tačiau tarp transporto sistemų egzistuoja tam tikra nelygybė. Pavyzdžiui, jūrų transporto atstovai moka daugybę mokesčių, vadinamąsias uostų rinkliavas, bet to, ir kelių mokesčius, nors jie nesinaudoja keliais, o sausumos transportui mokesčių tenka mažiau. Todėl jūrų transportui yra kur kas sunkiau konkuruoti.

Dalia BIKAUSKAITĖ