- Kodėl atsirado planai pratęsti atskirų produktų galiojimo terminą? - „Vakaro žinios“ teiravosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėjos Onos SUŽIEDELYTĖS.
- Kilo tokia idėja, nes yra tikslas, kuris susijęs su maisto švaistymo naujais prioritetais ir apskritai atliekų kiekio mažinimo naująja strategija, - susidarančių atliekų skaičių iki 2030 m. sumažinti 50 proc. Vienas iš būdų tai pasiekti - sumažinti išmetamo maisto kiekį.
Skaičiuojama, kad ES per metus išmetama apie 88 mln. tonų maisto. Kadangi pagal turimus duomenis didžiausias maisto atliekų kiekis susidaro ne gamybos įmonėse, o namų ūkiuose - daugiau nei 53 proc., vadinasi, reikia galvoti, kokiais būdais per vartotojus tą maisto švaistymą sumažinti.
Pagal šiuo metu egzistuojantį teisinį reguliavimą tinkamumo terminas ant maisto produktų nurodomas dviem būdais: dalis produktų ženklinami „Geriausia iki“, dar viena dalis - „Tinka vartoti iki“. Taip pat yra devynių produktų grupės, kurioms tinkamumo vartoti termino išvis nereikia nurodyti (alkoholiniai gėrimai, cukrus, druska, kramtomoji guma, konditerijos gaminiai iš cukraus, actas ir kt.).
Tad svarstoma, kad viena iš išeičių būtų prailginti sąrašą produktų, kurie yra ilgo galiojimo, ir nustatyti, kad jiems taip pat nereikia nurodyti tinkamumo vartoti termino. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, kava, arbata, makaronai, ryžiai ir pan. Šiaip ar taip, juk visi žino, kad tie produktai, jei jie laikomi tinkamomis sąlygomis, gali būti vartojami net kelerius metus. Jei jų vartojimo terminas būtų pailgintas, tai neskatintų žmonių jų išmesti sulaukus tam tikros datos, produktai būtų suvartojami. Kalbama būtent apie produktus, kurie savo esme - dėl savo sudėties, savybių, gaminimo būdo - nėra rizikingi ir gali išlikti pakankamai ilgai.
Skirtingos taisyklės įvairiose šalyse šiek tiek skirtingai reglamentuoja prekybą. Lietuvos mažmeninės prekybos taisyklės draudžia parduoti maistą, kurio tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Tačiau yra daugybė ES šalių, kuriose tokio maisto parduoti nedraudžiama, - tiesiog nustatytos taisyklės, kaip jis turi būti parduodamas: atskirai pažymėtoje vietoje, kažkaip įspėjant vartotojus ir pan.
- Kuo skiriasi jūsų minėtas produktų ženklinimas? Ar žmonės tą skirtumą supranta?
- „Tinka vartoti iki“ terminas naudojamas tada, kai maisto produktai yra greitai mikrobiologiškai gendantys. Jei jie vartojami terminui pasibaigus, tai gali būti pavojinga sveikatai.
Terminas „Geriausias iki“ nereiškia, kad po nurodytos datos produktas jau netinkamas vartoti. Tiesiog pasibaigus šiam terminui, net jeigu produktas laikytas tinkamomis sąlygomis, kažkokios jo savybės, kurios neturi įtakos saugumui, pvz., kvapas, spalva, forma ar pan., gali būti pakitę.
- Ar Lietuva nieko negali veikti savo iniciatyva - būtina laukti nurodymų iš ES?
- Kadangi ženklinimas ES yra reglamentuojamas europiniu lygmeniu, iš principo ta galimybė yra ribojama. Valstybė norėdama tam tikras papildomas taisykles dar galėtų nusistatyti, tačiau jos galiotų tik Lietuvoje.
Šioje srityje esame šiek tiek padirbėję kalbant apie maisto produktų tiekimą labdarai. Pagal Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašą tam tikrų produktų - makaronų, arbatos, kavos, grūdų, grūdų produktų, saldainių ir pan. - galiojimas gali būti pratęsiamas iki dviejų mėnesių, o padažų, aliejų, sausainių - iki mėnesio. Tų produktų, kurių galiojimas yra ribotas, tarkim, duonos, pyrago gaminių, - ne ilgiau nei 5 dienas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą