Naujasis įstatymas nustatys teisinį reguliavimą visiems subjektams, kurie teikia vartojimo kreditus. Iki šiol mažesnių nei 1 tūkst. litų vartojimo kreditų joks įstatymas nereglamentavo. Projektas buvo parengtas pagal Europos Sąjungos direktyvą.
Priėmus Vartojimo kredito įstatymą, visos kredito įstaigos privalėtų klientams pateikti vienodas sutartis, kad būtų galima palyginti jų sąlygas. Taip pat numatoma galimybė persigalvoti - paimtą vartojimo kreditą grąžinti per dvi savaites nemokant jokių baudų, o dalinti kreditus nuotoliniu būdu, kai nėra galimybės vartotojui suteikti visos informacijos apie sąlygas, pavyzdžiui, SMS žinute, ketinama drausti.
Eliminuos smulkiuosius
Antradienį įstatymo projektą svarstęs Seimas pritarė parlamentarės Agnės Zuokienės siūlymui, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma negali viršyti 250 proc.
Būtent dėl šio punkto ir kilo didžiausias sąmyšis.
"Mes labai laukiam įstatymo, kad būtų reglamentuota, kaip įmonėms dirbti, kad vartotojai galėtų palyginti palūkanų normas ir kitas sąlygas, tačiau yra vienas dalykas - A. Zuokienės pasiūlymas riboti bendrą kredito kainos metinę normą iki 250 proc. eliminuos iš rinkos smulkiuosius kreditus", - sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė.
Ši metinė norma - tai procentais išreikšta suma, kurią pasiskolinęs asmuo turi mokėti už suteiktą vartojimo kreditą. Ją sudaro visos išlaidos, susijusios su teikiamu kreditu, t. y. palūkanos, draudimo įmokos, administravimo mokesčiai ir t. t.
"Visiems taikyti vienodą normą yra nelogiška", - pabrėžė K. Nemaniūtė.
Ji taip pat pateikė pavyzdį - pasiskolinus vienai dienai 100 litų, kai metinės palūkanos siekia 1 proc., o paskolos mokestis - 1 litą, kredito kainos metinė norma būtų 3725 proc. Tuo tarpu 100 litų pasiskolinus 12 mėnesių, kai palūkanos sieks 1 proc., o paskolos mokestis - 1 litą, ši norma jau bus tik 1,96 proc. Abiem atvejais grąžinti reikės 101 litą.
"Taigi nebeliks trumpalaikių smulkiųjų kreditų. Kaštai suteikiant 100 ar 30 tūkst. litų kreditą yra labai panašūs. Vien mokumo patikrinimas atsieina apie 18 litų, bet nuo 100 litų ši suma sudaro kur kas didesnį procentą nei skolinantis 30 tūkstančių", - sakė K. Nemaniūtė.
Skolinsis iš kitų šalių?
Jos teigimu, kitose šalyse tvarkomasi įvairiai - kai kur įstatymas taikomas kredito sumai, viršijančiai 200 eurų, kitur reguliavimas numatytas pagal atskirus segmentus, t. y. skiriasi atsižvelgiant į kredito dydį, rūšį bei terminą. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma nesanti ribojama, ribojamos nebent palūkanos.
"O pas mus dabar skirtingus finansinius produktus mauna ant vieno kurpalio, - stebėjosi K. Nemaniūtė. - Yra ribojami patys kaštai. Sakoma, kad jūs turite pagaminti pigiau, bet pigiau neišeina. O jei nebeliks smulkiuosius kreditus teikiančių įmonių, kas ateis į jų vietą? Ar bus šešėlis, ar žmonės skolinsis iš kitų šalių? Ir dabar galima gauti kreditą iš kitos ES šalies, bet tada ir pinigai iškeliaus kitur, ir pačiam vartotojui nebus taip patogu, jeigu iškils kokių nors nesklandumų - paslaugos teikėjo reikės ieškoti užsienyje."
K. Nemaniūtė taip pat pateikė iškalbingą faktą, jog jau po antradienio svarstymo Seime parlamentarė A. Zuokienė pateikusi dar vieną siūlymą - kredito kainos metinę normą riboti iki 400 proc.
"Jeigu siūlomi skaičiai taip lengvai kaitaliojami, tai ar atlikti kokie nors skaičiavimai, ar viskas "pasverta"? Skaičių iš lubų paimti negalima", - sakė ji.
Procentai - tik formulė
Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis.
"Mes patys dalyvavome rengiant šį projektą, teikėme savo pasiūlymus. Žinoma, ne visi jie buvo priimti. Dabar yra įmonėlių, kurios paslaugas teikia neskaidriai, o mes pasisakome už skaidrumą, kliento informavimą, atsakingą skolinimą ir skolinimąsi. Ne už rinkos reguliavimą - to nereikia, nes esant aiškioms, visiems galiojančioms žaidimo taisyklėms, rinka susireguliuoja pati. Mes - už reglamentavimą", - sakė P. Gerulis.
Jis taip pat išreiškė apmaudą, jog Seimas palankiai įvertino minėtą A. Zuokienės siūlymą - tai privers trumpalaikių kreditų teikėjus ilginti terminus.
"Dabar būdavo paskolų ir savaitei, ir 10 dienų, bet priėmus įstatymą, jų teikti nebeapsimokės. Apribojama vartotojo pasirinkimo laisvė. Manome, kad minimalus laikotarpis galėtų būti 14 dienų", - svarstė P. Gerulis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kredito kainos metinės normos išraiška procentais atrodo labai didelė ir gąsdina žmones bei verčia Seimo narius švaistytis tokiais žodžiais, kaip "lupikautojai" ir "grobuoniški", tačiau suma pinigais iš tiesų visai nešokiruoja - jei pasiskolinama 200 litų, o po savaitės grąžinama, pavyzdžiui, 230 Lt.
"Tie didžiuliai procentai nėra blogybė, tai - tik skaičiavimo formulė", - aiškino P. Gerulis.
Užsienio patirtis
A. Zuokienės interneto svetainėje pateikiama informacija apie tai, kaip reglamentuojamas kreditų teikimas kitose šalyse.
Estijoje palūkanų normos ribojimas nustatytas maždaug prieš metus, pakeitus Civilinį kodeksą. Pakeitimais numatyta, kad vartojimo kreditas gali būti laikomas "neatitinkantis geros moralės", jei palūkanos tris kartus didesnės nei kredito įstaigų teikiamų vartojimo kreditų palūkanos.
Vokietijoje labai didelės palūkanų normos gali būti pripažintos kaip nesąžininga komercinė veikla vartotojo atžvilgiu ir toks sandėris gali būti pripažintas niekiniu. Remiantis Vokietijos teismų praktika, sandėris laikomas nesąžiningu, jei palūkanų normos daugiau nei 100 proc. didesnės, lyginant su vyraujančiomis rinkoje.
Prancūzijoje draudžiama teikti paskolas, kurių palūkanos daugiau nei trečdaliu didesnės negu vidutinės kredito įstaigų taikomos palūkanos.
Ispanijoje palūkanos laikomos neteisėtomis, jei yra "neproporcingos ir reikšmingai didesnės nei normalu".
Suomijoje draudžiama kreditus suteikti naktį. Kitose šalyse yra ribojimų kreditų teikimo spartai - negalima paskolos išduoti per 15 minučių, sąskaita pasipildo tik po 24 valandų.
Nyderlanduose prieš suteikiant kreditą apskaičiuojamos šeimos galimybės išgyventi ir grąžinti kreditą - vertindama daugybę kitų faktorių, kreditą suteikianti įstaiga įvertina ir galimybes grąžinti kreditą.
Airijoje draudžiama imti paskolą tam, kad "uždengtum" ankstesnę pradelstą paskolą.
Italijoje lupikavimas yra baudžiamasis nusikaltimas, o lupikavimas prasideda, jei palūkanų normos - 50 proc. didesnės nei Italijos banko nustatyta vidutinė metinė norma.
Čekijoje ir Slovėnijoje draudžiamos 2 kartus didesnės nei bankų palūkanų normos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą