Mediena iškeliauja iš Lietuvos, valstybės biudžetas kasmet lieka be šimtų milijonų

Mediena iškeliauja iš Lietuvos, valstybės biudžetas kasmet lieka be šimtų milijonų

Vietinės žaliavos katastrofiškai trūksta Lietuvos baldų ir medienos apdirbimo pramonei, kurios eksportas sudaro 8 mlrd. litų ir pralenkia žemės ūkio, tekstilės ir kitas tvirtas tradicijas turinčias ūkio šakas.

Medienos trūkumas - vienintelė kliūtis, dėl kurios mūsų šalies baldininkai negali įsteigti 20 tūkstančių naujų darbo vietų ir didinti eksporto apimčių. Jei mediena nebūtų išvežama ir liktų Lietuvoje, valstybės biudžetas kasmet papildomai gautų 600-700 mln. litų pajamų.

Apie tai dar kartą išsamiai kalbėta Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose surengtoje apskritojo stalo diskusijoje.

"Kitų šalių perdirbėjai gali nusipirkti žaliavos pas mus per tarpininkus, mes to kaimyninėse valstybėse padaryti negalime. Pavyzdžiui, vietiniai gamintojai Lenkijoje nuperka 80-90 proc. medienos iki 30 proc. mažesne kaina, kiti gali pirkti tik tai, kas liko, ir žymiai brangiau.

Mums ir 1 ar 2 procentai reiškia labai daug, nes pusę galutinio gaminio kainos sudaro medienos kaina. Jei pirktume tokiomis sąlygomis, būtume visiškai nekonkurencingi", - aiškino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos atstovybės vadovas, UAB "Baldai jums" generalinis direktorius Alfonsas Meškauskas.

Anot jo, Lietuvos valstybė praranda galimybę sektoriuje greta 40 tūkstančių darbo vietų sukurti dar 20 tūkstančių naujų darbo vietų, papildyti biudžeto pajamas be jokių valstybės investicijų ar tikslinių dotacijų nedarbui mažinti. Kad tokių praradimų nebūtų, tereikia įgyvendinti Miškų įstatymo pirmąjį straipsnį - užtikrinti racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava.

Bet nors šią problemą ir galimybę gerai žino Vyriausybė, Seimo Aplinkos komitetas, kitos valstybinės institucijos, mediena toliau išgabenama į užsienio valstybes, net Kiniją.

"Visi duomenys yra pateikti Vyriausybei. Niekas nesako "ne", tačiau niekas nieko ir nedaro, kad aukcionuose atsirastų dviejų ratų sistema", - neslepia apmaudo asociacijos "Lietuvos mediena" vadovas Raimondas Beinortas.

Pasak R. Beinorto, raginimai pirmiausia aprūpinti žaliava vietinius gamintojus sulaukė atkirčio iš Seimo teisininkų, Konkurencijos tarybos. Esą tokiu būdu siekiama išskirtinių konkurencijos sąlygų, būtų diskriminuojami kiti ūkio subjektai ir panašiai. Tačiau kaimyninės valstybės pirmiausia rūpinasi savais, vietiniais, gamintojais ir taiko tokias taisykles, kad kitų šalių baldininkai medienos nenusipirktų.

Birželio viduryje įvykusiame apvalios medienos aukcione situacija pasikartojo: Lietuvos medienos perdirbėjai liko be žaliavos. Perpirkėjai išgabens ją ir į Latviją, Lenkiją, kuriose kitų šalių gamintojai, taigi, ir Lietuvos baldininkai, įsigyti medienos vienodomis sąlygomis negali.

Diskusijos Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmuose dalyviai, anot šių rūmų atstovės Audronės Jankuvienės, nutarė dėl medienos įsigijimo problemų dar kartą kreiptis į Seimą ir Vyriausybę.

Taip pat diskusijoje buvo nagrinėta ir baldų ir medienos sektoriui itin aktuali specialistų parengimo problema. Pastaraisiais metais, įsigaliojus naujam mokslo ir studijų įstatymui bei sutapus su sunkmečiu, katastrofiškai sumažėjo stojančiųjų į atitinkamas studijų programas, nunyko neakivaizdinis (nuotolinis) mokymasis. 2008 m. į atitinkamas specialybes stojo mokytis 125 abiturientai, 2009 m. - 38, 2011 m. - 19. Deja, 2012 m. šias studijas pasirinko ir pirmakursiais tapo tik 14 abiturientų.

Kadangi baldų ir medienos pramonei labai trūksta specialistų, jie išgraibstomi dar studijų metais, o atlyginimai - tikrai aukšti.

Diskusijos dalyvių nuomone, valstybė, atsižvelgdama į specialistų poreikį ir skirdama studijų krepšelius, turėtų "užsakyti" ir finansuoti tikslines studijų vietas, kaip jau yra Latvijoje.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder