Medienos perdirbėjai: rimčiausiais konkurentais mums tampa kinai

Medienos perdirbėjai: rimčiausiais konkurentais mums tampa kinai

Apvaliosios medienos eksportas auga, o kai kurios vietinės lentpjūvės dėl žaliavos stygiaus priverstos dirbti trečdaliu pajėgumų.

Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas sako, kad ypač daug nerimo kelia medienos eksportas į pietryčių Azijos valstybes. „2012 m. pirmą ketvirtį apvaliosios medienos eksportuota už 87 mln. litų, 2013 m. antrą ketvirtį – už 104 mln. litų. Tokį šuolį lėmė būtent eksportas į Kiniją“, – pabrėžia jis.

Dažniausiai lietuviška mediena iškeliaudavo Skandinavijos kryptimi, o pastaraisiais metais labai suintensyvėjo eksportas į Lenkiją ir Latviją, sako R. Beinortas. Tačiau dabar labai rimta konkurente Lietuvos perdirbėjams tampa Kinijos perdirbėjai. „Mes stebime situaciją ir matome, kas darosi miškų sandėliuose: atvežami jūriniai konteineriai, pakraunami, vežami į uostus ir gabenami į Kiniją“, – kalba jis.

Valstybinių miškų vadovybė – opozicija perdirbėjams?

Paklaustas apie padėtį Latvijoje ir Lenkijoje, kur valstybiniai miškai labai gina savo gamintojus ir perpardavėjai ar kitų šalių įmonės gali pretenduoti tik į likučius, R. Beinortas sako, kad tokios pozicijos Lietuvoje labai pasigendama. O per diskusijas, anot jo, labai dažnai valstybinių miškų vadovybė tampa opozicija perdirbėjams.

Asociacijos direktorius neslepia, kad toks požiūris padėtį Lietuvoje paveikė labai neigiamai. „Nemaža dalis lentpjūvių nedirba visai arba dirba labai epizodiškai – įjungiamos tik tada, kai pavyksta nupirkti vieną kitą miškavežį medienos. Didžiosios lentpjūvės dirba trečdaliu pajėgumų, kas neleidžia nei planuoti, nei galvoti apie investicijas. O taip užprogramuojama tų įmonių mirtis“, – pabrėžia pašnekovas.

Miškų įstatymo pataisos dar neperžengė komitetų slenksčio

Jis pasakoja, kad lietuviai pajėgūs dalyvauti medienos aukcionuose, bet jų tikslas nėra medieną pirkti už bet kokią kainą. „Kainą lemia padėtis tose rinkose, kuriose prekiaujama galutiniu produktu, ir bendra apvaliosios medienos rinkos situacija. Visus kinų pirkėjų logistikos kaštus kompensuoja vyriausybė, o mes tokių sąlygų neturime“, – kalba R. Beinortas.

Taip pat jis sako, kad Latvijoje apvaliąją medieną iš valstybinių miškų perka apie 20 įmonių. „Tai tam tikras klubas, kuris medieną pasidalija sutarta kaina. Likusios medienos jie nusiperka Lietuvoje. Jiems visiškai nesvarbu, už kokią kainą pirkti likutį, nes bendra kaina galiausiai tampa priimtina“, – padėtį kitose šalyse komentuoja asociacijos direktorius.

Lietuviai, pasak jo, tokių sąlygų neturi, nors daug kartų minėjo, kad sutiktų su bet kokia apvaliosios medienos prekybos iš valstybinių miškų Lietuvoje sistema, jei tokia sistema būtų ir kaimyninėse valstybėse. Miškų įstatymo pataisos, pašnekovo teigimu, padėtį labai pagerintų. „Deja, tos pataisos buvo užregistruotos metų pradžioje, bet neperžengė komitetų slenksčio. Tačiau turime Vyriausybės vadovo pažadą, kad slenksčiai turėtų būti įveikti, o pataisos turėtų įsigalioti“, – tikisi R. Beinortas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder