Patogiausias ir populiariausias būdas prisijungti prie elektroninės banko sistemos - slaptažodžių kodų kortelės, jomis naudojasi didžioji dauguma internetinės bankininkystės vartotojų. Tačiau saugumo požiūriu tai nėra geriausia priemonė, mat sukčiai įsigudrina išvilioti prisijungimo kodus ir iššluoti ne tik išsigandusių pensininkų, bet ir valstybės tarnautojų ir net politikų sąskaitas. Todėl Lietuvos bankas dar 2014 m. patvirtino minimalius saugumo reikalavimus, keliamus internetu atliekamiems mokėjimams, kurie įsigalios balandžio 1-ąją.
Klientai, kurie internetu prie savo sąskaitų jungiasi su slaptažodžių kodų generatoriumi, mobiliuoju parašu ar elektroniniu parašu, susietu su asmens tapatybės kortele, gali būti ramūs - jiems Lietuvos banko nustatyti saugumo reikalavimai jau taikomi.
O besinaudojantieji slaptažodžių kodų kortelėmis turės įvesti ne tik prašomą kodą iš kortelės, bet ir papildomą, kurį žinute gaus į savo mobilųjį telefoną.
Daugiausiai klientų aptarnaujančio „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius „Vakaro žinioms“ sakė, kad prieš savaitę 6 iš 10 kodų korteles naudojančių klientų jau buvo įregistravę savo mobiliųjų telefonų numerius elektroninėje bankininkystėje.
„Tie, kurie bus praleidę pro ausis šią informaciją, po balandžio 1-osios registruoti savo mobiliojo numerį galės tik atvykę į banko skyrius arba telefonu“, - aiškino „Swedbank“ atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šio banko klientams SMS žinute į telefoną siunčiamo papildomo kodo nereikės mokant pagal ruošinius iš vadinamojo patikimų gavėjų sąrašo - telekomunikacijų bendrovėms, komunalininkams, draudimui ir pan.
S.Abraškevičius tikino, kad klientui SMS siuntimas nieko nekainuos - visas sąnaudas padengs bankas (tiesa, tik Lietuvoje, o jei savo sąskaitas norėsite apmokėti iš užsienio, galios tos šalies tarptinklinių paslaugų tarifas).
Tą patį tvirtino ir SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius. Pasak jo, SMS žinute nereikės patvirtinti tų mokėjimo nurodymų, kurie neviršija 30 eurų, o jų suma - 150 eurų per parą, taip pat pervedant pinigus į savo sąskaitas SEB banke ir mokant komunalinius mokesčius. Mokėjimus pagal ruošinius SMS gautu kodu reikės patvirtinti tik pirmąjį kartą, vėlesnėms operacijoms to nebereikės.
DNB banko klientai užregistruoti savo mobilųjį telefoną internetinėje bankininkystėje galės ir po balandžio 1-osios.
„Mūsų atveju sprendimas toks, kad klientui užteks prieš darant pavedimą įvesti į tam tikrą langelį telefono numerį, kad paskui į jį gautų žinutę su kodu“, - paaiškino banko atstovas spaudai Valdas Lopeta. - DNB banke kiekvienai mokėjimo operacijai nuo 30 eurų reikės patvirtinimo telefonu, bet nepriklausomai nuo operatoriaus, bankas prisiima SMS siuntimo sąnaudas“.
Jo teigimu, šis papildomas saugumo būdas jau ir anksčiau buvo naudojamas bankų klientų, kurie dažniau perka internetu: „Tam tikros internetinės parduotuvės turi saugumo sertifikatus, ir jungiantis prie saugių svetainių, kliento prašoma įvesti papildomą saugumo kodą, kurį jis gauna žinute į savo telefoną. Be to, auga ir mobiliojo parašo naudotojų skaičius, nes su juo galima jungtis ir prie įvairių bankų, ir prie valdžios vartų, prie „Sodros“ sistemos ir kitur“.
Mobilųjį parašą galima užsisakyti iš bet kurio ryšio operatoriaus, paslauga kainuoja apie 6 eurus per metus.
Neturintys mobiliojo telefono arba nepageidaujantys bankui atskleisti savo telefono numerio, gali rinktis kitas asmens tapatybės identifikavimo elektroninėje bankininkystėje alternatyvas, bet tokiu atveju dėl asmens duomenų saugumo teks paploninti piniginę.
Pavyzdžiui, kodų generatoriai šalies bankuose kainuoja nuo 8,40 iki 23 eurų, asmens tapatybės kortelės skaitytuvą su nuolaida galima įsigyti už 14,99 euro, o elektroninio parašo sertifikatas saugioje USB laikmenoje (taip pat su nuolaida, kuri bus taikoma iki kovo 31 d.) kainuos 22,88 euro metams, bet tik tokiu atveju, jei sutartis bus sudaroma 3 metų laikotarpiui. Įprasta kaina - 43,15 euro už sertifikatą, o saugi USB laikmena kainuoja dar 37,65 euro.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą