Miegantį Klaipėdos centrą žadina kava

Ten, kur anksčiau vitrinose žvilgėjo batai, šiandien verdama kava ir šnekučiuojamasi: Tiltų gatvės pradžioje iš abiejų pusių esančiuose pastatuose vietoje anksčiau čia veikusių avalynės parduotuvių neseniai įsikūrė dviejų skirtingų tinklų - "Coffee Inn" bei "Vero Cafe" - kavinės.

Pirmoji veikia pagal franšizę. Antrosios veikla tiesiogiai rūpinsis įmonės vadovai, tačiau taip pat bendradarbiaudami su partneriais - kavos ir desertų pasiūlą papildys ir čia pat įsikursiančių sūrio namų asortimentas. Organizacinių bei kitokių skirtumų yra ir daugiau, tačiau konkurentų kaimynystė nebaugina.

"Klaipėdos senamiestis, kiek teko matyti, yra bene tuščiausias, palyginti su kitais šalies miestais, - sakė 14-a "Vero Cafe" kavinių Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, o nuo šiol - ir Klaipėdoje, kontroliuojančios bendrovės "Ex Prompto" direktorė Laima Vėželienė. - Tad tai, jog kavinės kuriasi viena šalia kitos, teikia vilčių, kad mieste bus daugiau judėjimo ir gyvybės."

Žinomų šalies tinklų kavinės-kaimynės - tik keletas iš centre naujai įsikūrusių viešojo maitinimo įstaigų. Tačiau anksčiau analogiškos veiklos ėmęsi uostamiesčio verslininkai taip pat neketina nuleisti rankų: atvirkščiai, džiaugiasi atsiriekta rinkos pyrago dalimi ir planuoja savo verdamos kavos aromatu vilioti ir kitų miestų gyventojus.

Grėsmė - neskaidri konkurencija

Prieš ketverius metus Herkaus Manto gatvėje duris atvėrusi jaunų verslininkų įkurta kavinė "Cafe KUBU" gyvuoja ir dabar. Anot jos direktorės Vilmos Daublienės, kavinė puoselėja ištikimybę pasirinktai veiklos krypčiai: orientuotis į jauniausią publiką, siūlyti jai ne tik gėrimus, bet ir saviraiškos erdvę - antrajame patalpų aukšte veikia mini galerija, kurioje eksponuoti savo kūrybos darbus gali visi debiutantai.

"Skųstis negalime - štai dabar buvo moksleivių bei studentų atostogos, tačiau klientų atoslūgio nepajutome, - teigė pokalbininkė, pasidžiaugusi ir ištikimų nuolatinių lankytojų būriu. - Manau, kava išsinešti populiarėja, todėl visiems turėtų užtekti erdvės verslui."

Kitas klaipėdietiškas prekinis ženklas - "Max Coffee" - iš kriziniu laikotarpiu įkurto šeimos verslo virto visu lokaliu tinklu: netrukus trejų metų veiklos sukaktį minėsianti įmonė Klaipėdoje valdo tris kavines, iš jų dvi įsikūrusios centrinėje miesto dalyje.

Nuoseklią plėtrą įmonės savininkas ir direktorius Audrius Statkevičius vadina akivaizdžiu sėkmės ženklu ir neslepia, kad ketinimus steigti naujus taškus "Max Coffee" puoselėja ir dabar: galvojama ne tik apie vietas uostamiestyje, bet ir apie plėtrą į kitus šalies miestus. Manoma, kad Klaipėdoje įgyta patirtis pravers kuriantis ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose miestuose.

"Didžiųjų žaidėjų atėjimas į Klaipėdą yra dėsningas dalykas. Bet mes labiau padedame vieni kitiems nei trukdome. Kavinių gausa yra papildomas akstinas žmonėms ateiti į senamiestį, - apie Klaipėdą atradusius naujuosius konkurentus iš kitų šalies didmiesčių kalba jis. - Tiesą sakant, iš miesto pusės nematyti jokių veiksmų puoselėjant senamiestyje gyvybę apskritai ir verslą konkrečiai, tad kiekviena privati iniciatyva - sveikintina."

Įdirbį turinčios įmonės vadovas teigia spėjęs susidaryti populiariausių klaipėdiečių gėrimų "topą": jo teigimu, dauguma lankytojų yra ištikimi sodriam juodam "espresso", iš naujosios mados išpopuliarintų kavos su pienu variantu didžiausią pripažinimą pelnė "latte macchiato". Kavinių firminiu atributu tapo šviežiai spaustos sultys bei jų kokteiliai.

"Praktiškai taip nėra, rezultatui įtakos turo daugybė niuansų - nuo technologinių dalykų iki personalo. Todėl čia ypač skaudžiai jaučiama nesąžininga konkurencija, kai kitas verslininkas taupo rinkdamasis pigesnes žaliavas ir mažina kainas, siūlydamas žemesnę kokybę, - teigia A. Statkevičius. - Nors dabar esame išsikovoję gana tvirtas pozicijas, turėdamas galvoje bendrą šalies situaciją, nedrįsčiau prognozuoti, kad bus po kelerių metų. Vis dėlto kalbame apie mados reikalą."

Puoselėja tradicijas

Iš Vakarų atėjusi kavos, pilamos į vienkartinius patogius išsinešti puodelius, Lietuvą pasiekė palyginti neseniai. Tačiau Klaipėdoje jau beveik dvi dešimtis metų gyvuoja įmonė, kurios gėrimų meniu beveik nesikeičia, bet tebevilioja praeivius užsukti į nedidelę kavinukę skambiu Kavos ir arbatos namų pavadinimu.

"Prieš 17 metų Klaipėdoje moterims nebuvo kur užbėgti išgerti puodelį kavos ar arbatos jaukioje aplinkoje, tad pasvajodavau tarsi apie moterų klubą, kuriame būtų erdvės ir bendravimui, ir gardžiavimuisi. Ši idėja transformavosi į kavos namų sumanymą, o jį papildė pradėjusios populiarėti aromatintos arbatos, kurios Lietuvoje buvo naujiena", - prisimena kavinės įkūrėja, šiuo metu Vilniuje gyvenanti Rimanta Zinkevičienė.

Į akimirkos sėkmę, pelnų vaikymąsi ji linkusi žvelgti filosofiškai. Rezultatas - pradžioje pasaže, tuomet dar nerekonstruotame ir neturėjusiame Friedricho vardo, veikusi, o vėliau - Martyno Mažvydo alėjoje įsikūrusi kavinė gali pasigirti nusistovėjusiu asortimentu bei pastovia darbuotojų sudėtimi, o vietos atmosferą pamėgo ne tik damos, bet ir vyrai.

R. Zinkevičienės pastebėjimu, brandi Klaipėdos publika labiau už amerikietiškos tradicijos įkvėptus ir jaunimo mėgstamus kavos ir pieno kokteilius vertina sodrią juodąją. Pageidautina - iš didesnio puodelio.

Netrukus klaipėdietė vertins vilniečių įpročius - sostinėje ji atidaro dar vieną kavinę, šiuosyk - vadinamąją informacinę, kur, be laiko patikrintų gėrimų asortimento, bus siūlomi įvairūs renginiai savęs pažinimo tematika.

Verslas - nelengvai nuspėjamas dalykas, o sunkmečiu nuspręsti uždaryti kavinę yra skaudžiau ir, procedūrų požiūriu, painiau nei leisti jai gyvuoti. Vis dėlto pokalbininkė linkusi įžvelgti ne vien asmeninės iniciatyvos ir sugebėjimų svarbą.

"Klaipėdos senamiestis yra nužudytas, centras - apleistas. Ši situacija man labai skaudi. Valdžia turėtų skatinti verslo plėtrą", - mano R. Zinkevičienė.

Vietoje vargo vakarienės - greitas maistas?

"Situacija iš tiesų liūdna, tad labai džiaugiamės verslo iniciatyvomis", - sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Dalia Pleskovienė.

Anot jos, klaipėdiečių palankumo siekiančių kavinių vis gausėja, o štai uostamiestin kruiziniais laivais ir per burlaivių regatas atvykstantys svečiai iš kitų šalių centre pasigenda greitojo maisto restorano.

Nesudėtinga nuspėti, kad senamiesčio "McDonald's" kavinės idėja sulauktų prieštaringiausių reakcijų, tačiau turistai jos pasigenda nebe pirmus metus. O užsidarius "Pajūrio" prekybos mugės pastato dalyje veikusiam banko poskyriui, pasvarstoma, kad tai būtų puiki vieta mėsainiams kepti.

Tiesa, bent jau kol kas iš verslo tokios iniciatyvos nesulaukta.

Tik kalbų lygmenyje

Apgailėtina Klaipėdos senamiesčio situacija nesyk inspiravo įvairias interesų grupes kurti vadinamuosius gaivinimo planus, tačiau nei gatvės renginiai, nei lauko kavinės, nei proginės mugės, nei meno akcijos kol kas neužtikrino nuolatinio šurmulio senojoje miesto dalyje.

Pernai žiemą išrinkta naujoji Miesto taryba senamiesčio aktyvinimo problematiką kol kas gvildeno kalbų lygmeniu, o dabar aktualiausias rūpestis - ribotas biudžetas, kuriame, kalbama, šiemet gali nebūti numatyta lėšų ir kai kuriems tradiciniams renginiams. Viliamasi, kad tokiu atveju stygių užgoš ir situaciją išgelbės jubiliejinių metų programa.

D. Pleskovienė viltis sieja su pradedamu rengti Klaipėdos miesto strateginiu veiklos planu 2014-2020 metams - tikimasi, kad, be kita ko, bus numatytos priemonės senamiesčiui gaivinti.

Kol kas jų įvairovė - nedidelė. Senamiesčio verslininkams, tvarkantiems pastatų fasadus ir vykdantiems turizmą skatinančią veiklą, suteikiamos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, kurių bendra suma kasmet auga.

"Būtų tikslinga panagrinėti galimybę plėsti jų spektrą: skatinti ir jaunimo verslumą, naujų veiklos rūšių diegimą ir panašiai, - mano D. Pleskovienė. - Tačiau reikia įvertinti, kad kiekviena lengvata sumažina miesto biudžeto įplaukas."

Kodėl "Starbucks" būtų buvę sunku

Linas ŠIMONIS, rinkodaros strategijos specialistas

Tai, kad visi šoka į vieną krūvą, be abejo, nėra vien batų, kavos ar vien lietuviško verslo ypatybė - prisiminkime kad ir nekilnojamojo turto burbulą. Verslininkai yra visuomenės dalis. Pamačius galimybę užsidirbti, jos entuziastingai imamasi. Kiek siūlomos produkcijos ar paslaugų reikės žmonėms ir kurie verslininkai išliks konkurencinėje kovoje, yra jau kiti klausimai. Kaip bus ateityje, Lietuvoje žino tik du žmonės - Palmira Kelertienė ir Naglis Šulija. Kalbant apie pasaulinių viešojo maitinimo tinklų konkurenciją, įprastai jie plečiami franšizės principu. Taigi tam, kad į Lietuvą ateitų, pavydžiui, garsiausias pasaulyje kavos kavinių tinklas "Starbucks", reikėtų, kad tai būtų įdomu ne tik šiai korporacijai, bet ir vietos verslininkams, kurie turėtų franšizę įsigyti. Palyginti su sėkme kituose žemynuose, Europoje "Starbucks" apskritai palyginti sunkiai skinasi kelią, ir tai natūralu. JAV "Starbucks" pozicionuojamas kaip europietiško stiliaus kava. Bet Europoje "europietiško stiliaus kava" iš JAV yra šioks toks nonsensas.