Miestas virškins geležinkelininkų pasiūlymą

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sukvietė į pasitarimą Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių, AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovus. Jiems buvo pristatyta Klaipėdos viešojo logistikos centro (KVLC) steigimo galimybių studija, kurią Uosto direkcijos užsakymu su partneriais atliko kompanija "Ernst &Young". Studiją, kainavusią apie 450 tūkst. Lt, jau patvirtino Viešųjų logistikos centrų priežiūros komitetas, vadovaujamas susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako.

Be kitų dalykų, studijos rengėjai išnagrinėjo tris nurodytas galimas KVLC vietas vieną atmesdami ir papildomai savo nuožiūra dar pridėdami ketvirtą. Konsultantai mano, kad tuo atveju, jeigu centras būtų statomas be privataus partnerio, kuris ateitų su savo krovinių srautais, KVLC būtų reikalingas po 2022 m. Jeigu toks atsirastų, KVLC būtų reikalingas anksčiau.

Kadangi Klaipėdos uoste jau yra du konteinerių terminalai, konsultantų manymu, jų pajėgumų turėtų užtekti iki 2022-2025 m. Pagal ekspertų prognozes, 2040 m. krovinių srautai gali siekti iki 65 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) per metus.

Ekspertai siūlė taikyti centro valdymo modelį, pagrįsta viešosios ir privačios partnerystės principu, t. y. procese galėtų dalyvauti privatus partneris.

Konsultantai atkreipė dėmesį į tai, kad apie 2030 m. pietinės Klaipėdos uosto dalies pajėgumai gali būti visiškai išnaudojami, tad ateityje gali tekti plėsti ir "Draugystės" geležinkelio stotį.

Nagrinėtos vietos

Pirmą vietos variantą - uosto rezervinėje teritorijoje, pietinėje miesto dalyje - konsultantai atmetė, kaip netinkamą ir nenagrinėjo todėl, kad centras patektų į Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės apsaugos zoną, kurioje draudžiama geležinkelių statyba.

Antras variantas - prie bendrovės "VPA Logistics" teritorijos, į pietus nuo "Draugystės" geležinkelio stoties. Pats terminalas būtų 1 km ilgio, nes tokie yra geležinkelio vagonų sąstatai ir būtų prie planuojamo tiesti pietinio Klaipėdos aplinkkelio, šalia geležinkelio trasos Klaipėda-Pagėgiai. Šios vietos pranašumas tas, kad terminalas steigiamas atviroje teritorijoje, būtų galimybė tolesnei VLC plėtrai. Tačiau čia būtų labai didelis atstumas iki "Draugystės" geležinkelio stoties, be aplinkkelio būtų sudėtingas susisiekimas su autotransporto keliais.

Analizuotas ir variantas toje pačioje teritorijoje, tik arčiau "Draugystės" stoties. Ta vieta būtų šalia "VPA Logistics" plėtojamų terminalų. Tačiau čia būtų ribotos galimybės plėtrai.

Trečias variantas - Klaipėdos laisvoji ekonominė zona. Terminalas būtų šalia geležinkelio atšakos į Gargždus, prie "Neo Grup" gamyklos. Jis prisišlietų prie esančios geležinkelio linijos, būtų galimybė tolesnei plėtrai, tačiau būtų reikalinga 141 kelio rekonstrukcija. Minusas - didelis atstumas iki "Draugystės".

Konsultantas savo nuožiūra parinko variantą - tarp Smeltalės upės ir "Draugystės" geležinkelio stoties. VLC plėtrai galimybės joje nėra. Reikalingos papildomos investicijos į 110 kilovoltų elektros linijos kabeliavimą, būtų patiriami papildomi kaštai dėl esamo miesto nuotekų tinklo apsaugojimo.

Geriausias partneris - geležinkelininkai

Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, pirmininkavusio pasitarimui, Susisiekimo ministerija linkusi KVLC steigėja skirti AB "Lietuvos geležinkeliai".

"Tai būtų logiška, nes Uosto direkcija nevaldo žemės. Reikėtų keisti Uosto įstatymą, nes ne uosto žemėje direkcija iš viso nieko negali daryti", - sakė A. Drungilas.

Pasak jo, AB "Lietuvos geležinkeliai" yra tinkamiausias partneris, nes turi ir savo teritoriją, ir savo krovinių srautus. Be to, intermodalinis terminalas iš esmės ir yra geležinkelio kelių tinklas, kuriame pastatomi specializuoti kranai, galintys perkrauti konteinerius nuo geležinkelio platformų į autotransporto priemones. Pasirenkant tokį variantą privatus partneris tampa nebereikalingu.

"Lietuvos geležinkelių" atstovai pasitarimo metu pageidavo, kad būtų išspręstas KVLC vietos parinkimo klausimas. Jie kaip geriausią variantą siūlė tą, kuris nebuvo analizuotas minėtoje studijoje - į pietus nuo "Draugystės" geležinkelio stoties. KVLC pagal jų vizijas būtų statomas "Lietuvos geležinkelių" žemėje, valstybė sutaupytų lėšų, nes nereikėtų išpirkti privačių teritorijų.

Kodėl geležinkelininkai skuba?

Pasak "Lietuvos geležinkelių" atstovo, Vilniaus ir Kauno viešųjų logistikos centrų projektų vadovo Mindaugo Butnoriaus, geležinkelininkai renkasi tokią vietą siekdami išvengti detaliojo plano rengimo, kuris galėtų užtrukti apie pusantrų metų ir atimtų galimybę gauti finansavimą iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Norint suspėti, reikia, kad paraiška būtų pateikta iki 2013 m. rugsėjo. Iki to laiko turi būti parengtas ir techninis projektas, ir pasirinktas rangovas. Pats terminalas galėtų būti pastatytas per 1,5-2 metus.

Geležinkelininkų pasirinktos vietos trūkumas tas, kad norint statyti terminalą su 4 geležinkelio keliais ir mažiausiai 850 m ilgio, reikėtų užpilti dabar esančius priešgaisrinius rezervuarus, griauti dalį ar net visą dabartinį "Draugystės" geležinkelio stoties administracinį pastatą. Tačiau kaštai esą vis dėlto būtų mažesni nei konsultantų siūlomu atveju.

Naują variantą analizuos

Klaipėdos savivaldybės atstovai apie geležinkelininkų variantą išgirdo pirmą kartą, tad panoro su juo detaliau susipažinti, pageidavo, kad jį išanalizuotų minėti konsultantai. Miesto atstovai kėlė klausimą, kokiu tikslu buvo atliekama galimybių studija, jeigu galiausiai siūlomas visai kitas variantas.

Pasak Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, iš pirmo žvilgsnio Klaipėdos miestui ir rajonui geležinkelininkų pasiūlymas lyg ir tinkamas, nes toje vietoje numatoma pramoninė zona. Ji neliečia miestui jautrių teritorijų, yra toli nuo gyvenamųjų rajonų, dėl KVLC nereikėtų patraukti į rytus planuojamo pietinio Klaipėdos aplinkkelio. Anot jo, miesto vadovybei svarbiausia, kad nenukentėtų gyventojų interesai.

Pasak A. Šulco, tokių galimybių studijų dėl VLC jau buvo šešios ir pastaroji, ko gero, nėra paskutinė. Kadangi joje neanalizuotas geležinkelininkų variantas, tai dar pusę metų ar metus jis turės būti analizuojamas.

Anot A. Drungilo, minėta galimybių studija iš esmės yra baigta, jos pildyti analizuojant geležinkelininkų nurodytą vietą negalima, turės būti pradėtos naujos procedūros ir nauja studija.