Miesto verslininkai trykšta optimizmu

Teigiama, kad 2013-ieji sėkmingi buvo kone visoms be išimties didžiosioms miesto įmonėms. Augo apyvartos, daugėjo naujų investicijų.

Gerai sekėsi ir daugeliui smulkiojo ar vidutiniojo verslo atstovams. Sėkmingi metai buvo paslaugų sektoriuje dirbančioms bendrovėms ir restoranų savininkams.

Tuo metu vieno pagrindinio miesto verslo variklio - Klaipėdos uosto - krova šiemet prognozuojama kiek mažesnė nei pernai. Tiesa, metai rekordiniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) investicijų į infrastruktūrą atžvilgiu. Uoste veiklą šiemet pradėjo ir ne vienas naujas krovos terminalas.

NUŠVITO. Klaipėdos verslininkai teigia esantys atsigavimo po tamsių ekonominės krizės metų kelyje. Tuo metu 2014-ieji turėtų būti dar šviesesni. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Rinka stabilizuojasi

2013-aisiais Klaipėdoje kone dvigubai mažiau nei pernai įsteigta naujų uždarųjų akcinių bendrovių. Tuo metu tiek šiemet, tiek 2012-aisiais iš viso neįsteigta nė viena nauja akcinė, kooperatyvinė ar žemės ūkio bendrovė. Tiesa, aktyviai besibaigiančiais metais uostamiestyje kūrėsi mažosios bendrijos.

Registrų centro duomenimis, 2013-aisiais Klaipėdoje iš viso įsteigtos 389 naujos uždarosios akcinės bendrovės, pernai - 633. Naujų individualių įmonių mieste atsirado dviem daugiau nei 2012 metais - 31. Tuo metu mažųjų bendrijų įsteigta beveik dvigubai daugiau. Šiemet 173, pernai - 82.

Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (KSVVT) pirmininko Aro Mileškos teigimu, naujai steigiamų įmonių skaičiaus dar negalima vertinti kaip objektyvaus verslo rinkos pagyvėjimo ar sąstingio faktoriaus.

"Kiek anksčiau yra paskaičiuota, kad pusė naujai įsteigtų įmonių net nepradeda savo veiklos. Todėl vertinti rinkos pagyvėjimą pagal naujai įsteigtų įmonių skaičių būtų visiškai nekorektiška. Tai nepasako nieko, - sakė A. Mileška. - Deja, bet kitos tokios statistikos praktiškai niekas neveda, todėl objektyvios informacijos kaip ir nėra."

Atvirkščiai, pasak A. Mileškos, mažėjantis naujai steigiamų įmonių skaičius gali reikšti tai, kad padėtis uostamiesčio verslo aplinkoje stabilizuojasi.

"Nemažai naujų įmonių steigiama tam, kad būtų galima pertvarkyti esamų įmonių veiklą. Vieną uždaro, dvi atidaro. Tam, kad išskaidytų veiklas. Įmonės priima tokius sprendimus ne todėl, kad auga, bet kad sprendžia esamas problemas. Tad galima sakyti ir taip, kad mažėjantis steigiamų įmonių skaičius rodo tam tikrą stabilumą verslo aplinkoje bei tai yra teigiamas ženklas", - pažymėjo A. Mileška.

PAGILINO. Didžiausių šiemet Uosto direkcijos investicijų pareikalavo laivybos kanalo gilinimo darbai. Birželį pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje oficialiai buvo įvestas dvipusis eismas dideliems laivams. Redakcijos archyvo nuotr.

Atsigauna restoranų verslas

Pasak KSVVT pirmininko, gerai besibaigiančius metus vertina uostamiesčio paslaugų sektoriuje dirbančios smulkiosios ir vidutinės įmonės.

"Paslaugų sektoriaus atstovai pakankamai gerai atsiliepia apie situaciją rinkoje, nepriklausomai, ar jie teikė paslaugas gyventojams, ar įmonėms, - sakė A. Mileška. - Dažniausiai tai konsultacines, buhalterinės apskaitos ar stambioms įmonėms įvairias kitas paslaugas teikiančios bendrovės. Atsigavus stambiajam verslui, pagerėjimą jaučia ir smulkusis."

Sėkmingais besibaigiančius metus įvardija ir miesto restoranų ar kavinių savininkai. Tuo metu prekybininkai ir transporto sektoriaus atstovai, pasak A. Mileškos, 2013-uosius vertina kaip stabilius.

"Nebuvo nei teigiamų, nei kažkokių neigiamų pakitimų. Tiesa, vienoj ar kitoj vietoj jautėsi nežymus pagerėjimas", - sakė A. Mileška.

Tuo metu prastesni už 2012-uosius šie metai buvo smulkiosioms ir vidutinėms statybos įmonėms.

"Verslininkų teigimu, šiemet uostamiesčio statybų sektoriuje itin aštrėjo konkurencija, o rinka dar labiau traukėsi. Skirtingai nei Vilniuje, Klaipėdoje nekilnojamojo turto kainos dar krenta. Todėl investuotojai mažiau projektuoja ar stato, o tai įtakoja visus su statybomis susietus verslo sektorius", - pažymėjo A. Mileška.

Daugėja investicijų

Tuo metu Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) prezidento Rimanto Taraškevičiaus teigimu, beveik visoms be išimties didžiosioms uostamiesčio įmonėms 2013-ieji buvo sėkmingi.

"Jei sektume įmonių augimo dinamiką, gamybos apimtis - viskas šiemet tik didėjo. Asociacijos nariai ne tik gerai baigs šiuo metus, bet ir įgyvendins ne vieną investicinį projektą. "Vakarų medienos grupė" investavo į naują gamyklą Baltarusijoje, "Klaipėdos kartonas" stato naują biokuro katilinę ir taip toliau. Tai rodo, kad uostamiesčio įmonių ekonominis potencialas jau leidžia ir investuoti. Įmonės tikrai atsigauna po krizės. Tiesa, 2008-ųjų metų lygio dar nepasiekėme", - sakė R. Taraškevičius.

Pasak KPA prezidento, uostamiestyje po ekonominio sunkmečio atsigauna ne tik privačios bendrovės, bet ir savivaldybės įmonės.

"Po pertraukos šiemet pelningai metus planuoja baigti Klaipėdos autobusų parkas, "Klaipėdos vanduo" baigė pirmosios vandenvietės rekonstrukciją, - pažymėjo R. Taraškevičius. - Geri 2013-ieji buvo ir stambiosioms uostamiesčio statybos bendrovėms, turinčioms gamybinį potencialą bei gerą vardą."

Rekordiniai metai

Daugelio Klaipėdos verslininkų sėkminga veikla neatsiejama nuo uosto darbo. Nors bendra uosto krova prognozuojama kiek mažesnė nei pernai - šiemet ketinama perkrauti 34 mln. tonų krovinių, pernai - 35,2 mln. tonų - metų rekordinių būta Uosto direkcijos atliktų investicijų atžvilgiu.

Vien tik per tris šių metų ketvirčius į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą jau investuota beveik 270 mln. Lt. Tikimasi, kad 2013-ųjų investicijos viršys 300 mln. Lt (be PVM). To uosto istorijoje dar nėra buvę.

Didžiausių KVJUD investicijų pareikalavo laivybos kanalo gilinimo darbai. Šiemet birželį pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje oficialiai buvo įvestas dvipusis eismas dideliems laivams.

Pagal jau patvirtintą 2014-ųjų investicijų programą į Klaipėdos uosto infrastruktūros gerinimą numatoma investuoti apie 215 mln. Lt (be PVM) Uosto direkcijos lėšų.

Nauji terminalai

Uoste šiemet būta gausu ir privačių investicijų.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, šiemet pradėtas eksploatuoti naujas krovos kompanijos "Bega" žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalas.

"Pastačius universalų žemės ūkio produktų krovos terminalą bei naujas krantines, birios žemės ūkio produkcijos krova, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo beveik 2 kartus, o jeigu lygintume ją su 2010-aisiais, augimas siektų daugiau nei 8 kartus", - sakė V. Šileika.

Naują žemės ūkio produktų terminalą, vienu metu talpinantį 55 tūkst. tonų krovinių, šiemet taip pat pradėjo eksploatuoti UAB Malkų įlankos terminalas.

Šią vasarą duris atvėrė naujasis AB "Smiltynės perkėla" keleivių terminalas Šiauriniame rage. Apie 300 kv. metrų ploto pastate įrengta keleivių laukimo salė, kasos bei jauki kavinukė. Šalia pastato įrengtos 4 automatinės bilietų kasos ir nauja praėjimo kontrolės sistema. Taip pat sutvarkyta dalis Šiaurinio rago teritorijos. Per metus šios perkėlos keltų paslaugomis pasinaudoja apie 1 mln. keleivių ir jų srautas kasmet didėja.

Pasak V. Šileikos, vienas svarbiausių ateinančių metų uosto projektų - rudenį planuojamos baigti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos.

2014-aisiais savo veiklą pradės vykdyti ir naujasis Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Kitąmet naują 100 tūkst. tonų talpos birių trąšų sandėlį eksploatuoti ketina pradėti KLASCO. Plėsti jau turimus ar pradėti statyti naujus krovos terminalus ateinančiais metais numato ir kitos uosto krovos kompanijos.

Pajudėjo ledai

Pasak Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinio direktoriaus ir LJKKA tarybos nario Aloyzo Kuzmarskio, kalbant apie viso Klaipėdos uosto veiklą 2013-aisiais, kaip ypač svarbų faktorių uosto darbui ir plėtrai reikėtų išskirti aktyvų KVJUD investicinių projektų vykdymą, kompetenciją, esamos situacijos supratimą ir perspektyvos matymą.

"Tai labai svarbu siekiant nuosekliai plėtoti ir gerinti uosto infrastruktūrą bei įgyti vis naujų pranašumų konkurencinėje kovoje tarp Rytų Baltijos uostų, - pažymėjo A. Kuzmarskis. - Kalbant konkrečiai, pajudėjo ledai dėl akvatorijos gilinimo prie krantinių, siekiant aptarnauti vis didėjančius krovininius laivus, taip pat naujų krantinių, pritaikytų didesniems gyliams, statybos, rekonstrukcijos projektų vykdymo ir t. t. Tai - darbai, kurie laukia ateinančiais 2014 metais."

Investuos atsargiai

Optimistiškai į ateinančius metus žvelgia tiek smulkieji, tiek stambieji uostamiesčio verslininkai. Tiesa, teigiama, kad miesto verslo plėtra kitąmet vis dar bus skaičiuojama ne kartais, o procentais.

"Visų be išimties uostamiesčio smulkiojo ir vidutinio verslo sektorių atstovai tikisi, kad ateinantys metai bus dar geresni nei 2014-ieji. Net statybos sektoriaus atstovai mano, kad ateinančiais metais bus šiek tiek geriau. Palankiai 2014-uosius vertina ir transporto sektoriaus atstovai, pakankamai daug optimizmo yra paslaugų sektoriuje, - sakė A. Mileška. - Plėtrą taip pat planuoja šiemet į rinką santūriai žiūrėję miesto prekybininkai. Pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą senamiestyje turintys verslininkai 2014-aisiais jau planuoja naujas investicijas bei mano, kad pagaliau atėjo metas veikti."

A. Mileškos teigimu, didžiausi ateinančių metų iššūkiai - pakankamai atsargiai ateitį vertinančios bei staigių augimo šuolių nesiimančios užsienio rinkos. Taip pat verslo plėtrą stabdys ir bankų atsargus elgesys.

"Šiandien verslininkai labai atsargiai investuoja, kai kalbame apie dideles sumas. Todėl labiau atsigauti rinkai trukdys tai, kad verslininkai mažiau investuos savo lėšų. Mažai investuos ir bankai, smulkųjį ir vidutinį verslą remiantys paviršutiniškai. Kita vertus, ir jie bijo rizikos", - teigė A. Mileška.

Tuo metu stambiųjų Klaipėdos įmonių plėtrai kitąmet koją kiš kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

"Klaipėdos įmonėms kvalifikuotų darbuotojų trūksta jau šiandien, todėl tai bus vienas didžiausių kitų metų iššūkių, - sakė R. Taraškevičius. - Vyriausybė deklaruoja, kad verslui nemaišys ir jį skatins. Tačiau kokių sprendimų galime sulaukti - nežinia. Svarbiausia, kad politikai netrukdytų verslininkams dirbti."

Bankrotų nei daugėjo, nei mažėjo

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, šiemet Klaipėdos apskrityje bankroto procesai pradėti 191 įmonei. Tuo metu pernai - 199. Didžioji dalis įmonių, kurioms pernai ir šiemet pradėti bankroto procesai, užsiėmė didmenine ir mažmenine prekyba (apie 30 proc.), statyba (apie 20 proc.) ir transporto paslaugomis (apie 10 proc.). Vidutinė minėtų įmonių gyvavimo trukmė - 8 metai.